Tarp 2008-ųjų įvykių ir to, kas įvyko paskutinėmis praėjusiųjų metų gruodžio dienomis, kai iš ministrės posto atstatydinta Jurgita Petrauskienė, dėl mokytojų streiko galima pastebėti daug panašumų.
Atsistatydinimo pareiškimą socialdemokratų deleguota R.Žakaitienė parašė 2008 metų balandžio 7 dieną.
„Aš turiu moralinius kriterijus ir atsakomybės jausmą. Manau, kad mano atsitraukimas gali tam tikras įtampas sumažinti“, – žurnalistams savo apsisprendimo motyvus tuomet dėstė ji.
Šį sprendimą R.Žakaitienė, kaip ir J.Petrauskienė, priėmė sulaukusi didelės kritikos iš mokytojų.
Streikais grasinusius mokytojus ministrė buvo įspėjusi, kad už streiko pasekmes atsakys jo organizatoriai.
Žiniasklaidoje R.Žakaitienei įtemptomis dienomis buvo priekaištaujama, kad kritinėje situacijoje ji netapo žmogumi, kuriuo pedagogai galėtų patikėti. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, skelbusios reikalavimus ministerijai, tuometis vadovas Aleksas Bružas atvirai buvo pareiškęs, jog pedagogams ministrė atrodo arogantiška.
„Profsąjungos kreipėsi ir į premjerą, ir į prezidentą, ir į Seimo narius, be to, jos agituoja ne vien švietimo, bet ir kito biudžetinio sektoriaus darbuotojus prisijungti prie kažkokių akcijų, ir įvertindama tai, kad tai yra rinkiniai metai ir visos opozicinės partijos skatina tokius veiksmus, priimu sprendimą trauktis“, – išeidama apmaudo neslėpė R.Žakaitienė.
„Nes iš tiesų tie įsipareigojimai mokytojams, kurie yra Vyriausybės priimti, yra labai palankūs mokytojams ir jei būtų mažiau šantažo ir politikavimo, manau, kad šioje sistemoje artimiausiu metu tikrai pajustume labai geras permainas“, – atsistatydindama teigė ministrė.
Jei būtų mažiau šantažo ir politikavimo, manau, kad šioje sistemoje artimiausiu metu tikrai pajustume labai geras permainas
Ji taip pat aiškino išeinanti ir dėl to, kaip Seime vyko svarstymai dėl mokytojų algų pakėlimo.
Prieš ministrės atsistatydinimą žibalo į ugnį įpylė dar ir tai, kad nesiliaujant neterminuotiems mokytojų streikams, ministrė buvo pastebėta slidinėjanti Austrijoje – R.Žakaitienė tuo metu buvo pasiėmusi atostogų.
Mokytojai ėmėsi streikų
Tuometės švietimo ir mokslo ministrės bei dalies švietimo darbuotojų profsąjungų santykiai ėmė šlyti dar 2007 metais, kai mokytojai dalyje Lietuvos mokyklų surengė įspėjamuosius streikus, kurių metu nevedė pirmųjų pamokų, o maždaug 50 mokyklų visoje Lietuvoje tris dienas pamokos nevyko iš viso.
Reaguodama į pedagogų nepasitenkinimą Vyriausybė padidino mokytojų algas 15 proc. ir prisižadėjo jas didinti ateityje.
Vyriausybei ir pedagogų atstovams sėdus prie derybų stalo, dalis mokytojų iš derybų pasitraukė, nes jie algų didinimo tikėjosi greičiau, nei buvo žadama.
Beje, raminant mokytojus vienas iš valdžios pažadų buvo įvesti etatinį mokytojų apmokėjimą, kuris po dešimties metų galiausiai iš posto išvertė ministrę Jurgitą Petrauskienę.
Po ministrės pasitraukimo žiniasklaidoje rašyta, jog A.Monkevičių ministro poste norėjo matyti dalis švietimo profesinių sąjungų.
A.Monkevičius buvo paskirtas 2008 metų gegužės 27 dieną. Jis tuomet vylėsi, kad turės koalicijos partnerių paramą, nes be jos per pusmetį nieko nuveikti negalima.
Keturioliktosios Vyriausybės, kurioje dirbo R.Žakaitienė, premjeras Gediminas Kirkilas, trečiadienį kalbėdamas su 15min teigė, jog A.Monkevičius ministru buvo pasiūlytas kaip prie mažumos sąlygomis dirbusios Vyriausybės prisidėjusių socialliberalų atstovas.
„Kai atsistatydino R.Žakaitienė – taip, dėl mokytojų streikų, aš perėmiau derybas. A.Monkevičius ir Artūras Paulauskas atėjo papildomai į Vyriausybę ir jie padidino mūsų mažumos Vyriausybę, berods, 10 ar 11 žmonių. Dėl to jis atėjo, čia pagrindinė priežastis“, – 15min A.Monkevičiaus skyrimo į ministrus aplinkybes 2008 metais prisiminė jis.
