Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2013 12 23

Istorikas Algimantas Kasparavičius: einame Rusijos politinio elito keliu

Seime kelią besiskinant įstatymo projektui, kuriuo siūloma įkurti Tautos istorinės atminties tarybą, istorikas Algimantas Kasparavičius mano, kad šiuo įstatymu einama Rusijos elito keliu. Tuo tarpu įstatymo iniciatoriai sako, jog siekiama tik susisteminti atmintinas ir švenčių dienas.
Algimantas Kasparavičius
Algimantas Kasparavičius / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

„Iš esmės įstatymas bando susisteminti šiandien turimus kelis teisės aktus, kurie nustato atmintinas dienas: yra Atmintinų dienų įstatymas, yra Darbo kodekso atitinkami straipsniai, kurie įteisina valstybės šventes, ir būna atskiri Seimo nutarimai, kai kokiai nors progai yra skelbiami atmintini metai. Tad mes Seime pastebėjome, kad čia yra keisčiausių iniciatyvų ir dėl to reikalinga tik šitoje srityje nustatyti minimaliai aiškią tvarką ir pabandyti viską susisteminti“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ penktadienį sakė įstatymo iniciatorius konservatorius Valentinas Stundys.

Jis pabrėžė, kad įstatymo objektas – tik atmintinos dienos ir šventės: „Įstatymas nekalba apie istorijos interpretavimo dalykus, nesikiša į akademinę sritį, nes akademinę laisvę garantuoja Konstitucija. Be abejo, jeigu toks įstatymas tai bandytų reglamentuoti, jis būtų antikonstitucinis.“

Istorikas A.Kasparavičius mano, kad šiuo įstatymu siekiama kontroliuoti žmonių istorijos vertinimą: „Mintis yra kontroliuoti, viską suskaičiuoti. Mes einame čia labai sėkmingai Rusijos politinio elito, iš dalies ir prezidento Putino pramintu keliu. (..) Mūsų įstatymas reglamentuoja, kad turėtų būti vieningas požiūris į istoriją.“ 

Pasak jo, vieno požiūrio į istoriją būti negali. „Tų istorinių atminčių yra labai daug, kai kalbame apie skirtingas socialines, amžiaus, tautines grupes, politines bendruomenes. Vieningos istorinės atminties iš principo būti negali. Antras esminis dalykas, kad istorija turi užsiimti profesionalai, o ne žmonės iš neturėjimo ką veikti“, – laidoje kalbėjo A.Kasparavičius.

Įstatymo iniciatorius tautininkas Gintaras Songaila mano, kad vieninga kultūros istorija turi būti nustatyta įstatymo: „Nesutinku su teiginiu, kad istorinės atminties politikų ar istorinių atminčių yra daug. Manau, kad yra tam tikros gairės mūsų tautos, mūsų kultūros istorijos, kurios yra bendrai, visuotinai priimtinos, ir kad tie dalykai būtų nustatyti įstatymo.“

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte rašoma: Tai bendro susirūpinimo istorijos politikos būkle Lietuvoje dalis. Vieningas bendros istorijos praeities suvokimas yra kiekvienos tautos egzistavimo objektyvusis elementas ir kartu būtina, nors nepakankama, jos išlikimo ir gyvybingumo sąlyga.“

Visą laidos „Dienos klausimas“ įrašą galite paklausyti čia

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?