Liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną, o nuo 1991 m. oficialiai ir Valstybės dieną, kiekvienais metais švenčia lietuviai visame pasaulyje, nors apie patį karalių Mindaugą yra labai mažai istorijos šaltinių, tik kelios užuominos leidžia apibūdinti jo asmenybę. Pasak istoriko M. Nefo, 1240 metais Lietuva jau buvo valstybė, kuriai vadovavo Mindaugas. Vėlesni vadovai, buvę po Mindaugo, neturėjo karaliaus statuso, nes tikrą karaliaus statusą suteikdavo popiežius. Mindaugas – vienas iš paskutiniųjų Europoje, gavęs tokį titulą.
Koks buvo karaliaus Mindaugo asmenybės paveikslas? Istoriko M. Nefo teigimu, niekas neabejoja, jog jis buvo ryžtingas valdovas. „Mes kalbame apie pagonišką visuomenę, kurioje krikščionybė vertinama itin blogai. Nepamirškime, Lietuvos visuomenę puolė krikščioniškieji ordinai, todėl žmonių požiūris į tuos, kurie ateidavo dievo vedami, buvo neigiamas. Mindaugas suprato, kad reikia ryžtingų sprendimų, priėmė krikštą ir žengė į Vakarų Europą“, – pasakoja istorikas.
Beje, apie karalių buvo daug kalbama, ir tai atsispindi jo varde. Mindaugas reiškia „daug kalba“. Jo tėvai, davę tokį vardą, išpranašavo jo ateitį. Pats istorikas tiki, jog ateityje jo kolegos atras naujų, įdomių faktų bei istorijos šaltinių apie karalių Mindaugą.
Puoselėti identitetą reikia nuo mažens
Istorikas džiaugiasi, jog prieš daugiau nei penkiolika metų gimusi tradicija liepos 6-osios vakarą giedoti Tautišką giesmę visame pasaulyje – išliko. Ir pats M. Nefas su šeima mini šią svarbią šventę: „Tai iš tų dienų, kai jaučiu dar didesnį ir svarbesnį susitapatinimą su valstybe. Dažnai tenka vesti šventinį renginį ar pasakyti sveikinimo kalbą, su šeima nepraleidžiame vėliavos pakėlimo ceremonijos S. Daukanto aikštėje, o vakare artimųjų ir draugų rate giedame Tautišką giesmę. Norisi, kad mūsų vaikai, augdami ir matydami tokį pavyzdį, turėtų tokį pat tvirtą ryšį su valstybe, kaip ir jų tėvai bei artimieji“.
Šįkart Valstybės dieną vainikuos šimtmečio Lietuvos dainų šventės koncertas. Dainų šventėje ir pats M. Nefas yra dalyvavęs net keturis kartus. Mokyklos laikais jis atstovavo Anykščių tautinių šokių ansambliui „Gojus“, studijų metais – dainų ir šokių ansambliui „Šviesa“. Pasak istoriko, įspūdžiai iš Dainų šventės išlieka visam gyvenimui. „Pagrindinė Dainų šventės emocija – bendruomeniškumas. Tai lydi visos šventės metu: pradedant repeticijomis, bendru gyvenimu sostinės mokyklos salėje, baigiant koncertu. Prisimenu, vieno ansamblio vakaro metu lietus pylė kaip iš kibiro, bet mūsų ūpas buvo begalinis, mes tryškome džiaugsmu ir vasariškos audros neišsigandome. Tąkart susikoncentravome į pasirodymą, koncertų metu vyravo vienybė ir bendrumo jausmas“, – prisiminė dr. M. Nefas.
Pasak ilgamečio istorijos mokytojo, VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojo dr. Mindaugo Nefo, nuo mažens turime puoselėti savo identitetą, kalbėti apie valstybę, išsaugoti papročius bei istoriją. Istorikas įsitikinęs, kad iniciatyvūs ir pilietiški žmonės, susibūrę į bendruomenes ir organizacijas, gali padaryti proveržį visuomenėje. „Džiaugiuosi, jog universitete dirbdamas su studijų programos „Mokomojo dalyko pedagogika: istorijos ir geografijos pedagogika“ studentais galiu išgirsti apie jų sugalvotas pilietines iniciatyvas, apie jaunimo bendruomenes regionuose ir jų daromus teigiamus paveikius pokyčius. Jauni žmonės neabejingi savo šaliai, ir tai mane įkvepia“, – tvirtina M. Nefas.
