„Po trejų metų trukusio intensyvaus pasiruošimo pagaliau galime leistis į paskutinį kelionės etapą. Jo metu nuo įlankos, esančios ties išplaukimo į Norvegijos ir Barenco jūras, judėsime gilyn į Arkties vandenyną su tikslu du mėnesius gyventi ir mėgautis kelione, o tai darant pasiekti kuo didesnę Šiaurės platumą bei apiplaukti visą Svalbardo salyną. Jeigu dreifuojantys ledai iš Šiaurės ašigalio leis, tikimės pasiekti ir 83 laipsnių platumą“, – prieš pat startą sakė Kęstutis Juška.
Jis tęsia, kad savo kelione siekia nešti naudą Lietuvos mokslui ir garsinti Lietuvos vardą pasaulyje – į Arktį nuplukdyti pirmą burinę jachtą su lietuviška trispalve ir surinkti Klaipėdos jūrų tyrimų mokslininkams reikalingus mėginius.
„Šiuo metu viduje maišosi dvejopos emocijos – ir susikaupimas, ir lengvas stresas, nes nuo Grenlandijos vienas po kito pareina ciklonai. O tai reiškia tik viena – laukia nepalankios oro sąlygos ir audra jūroje, kurią teks įveikti plaukiant link Arkties vandenyno. Apsišarvavę kantrybe, krante laukiame jau savaitę, bet man ir dviem įgulos nariams sunku nustygti vietoje, tas nusprendėme startuoti net ir audros metu bei judėti pirmosios stotelės – Lokių salos – link“, – kalbėjo keliautojas.
Kokie pavojai laukia kelionėje?
K. Juška sako, kad pagrindiniai pavojai, tykantys kelionėje – tai štormai, baltosios meškos, uolos ir ledai.
„Štormai ar audros gali užklupti bet kuriuo metu – žinome technikas, kaip valdyti jachtą tokiomis sąlygomis ir esame pasiruošę, nors praktikos ir neturime labai daug. Be to, jūrlapiuose yra nepažymėtų uolų, į kurias yra rizika atsitrenkti, jachta taip pat gali būti sutrinta judančių ledo lyčių. Nemažą pavojų kelia ir baltosios meškos, nuo kurių apsiginti labai sunku net turint ginklą – juo naudotis mokame, tačiau tikimės, kad neprireiks“, – pasakoja atokių kraštų tyrinėtojas.
Jis tęsia, kad ši kelionė primins keliavimo būdą, kurį propagavo senieji keliautojai:
„Mane labai žavi toks keliavimo būdas, kurį rinkdavosi senieji keliautojai, kurie į atokius karštus išsiruošdavo tik su jūrlapiu ar žemėlapiu rankose. Tokį patį iššūkį norėjau iškelti ir sau, todėl Arkties vandenyne pasiekęs virš 80 platumos, naviguosiu tik su jūrlapiu ir kompasu.“
Kviečia kelionę stebėti realiu laiku
K. Juška priduria, kad kelionės metu turės palydovinį ryšį, todėl visais nuotykiais ir iššūkiais jis dalinsis savo „Facebook“, „Instagram“ ir „YouTube“ paskyrose. O norintys realiu laiku stebėti keliautojo progresą plaukimo metu, gali tai padaryti stebėdami 24/7 aktyvią nuorodą.
Atokiausius kraštus tyrinėja jau 10 metų
Šeimos gydytojas Kęstutis Juška jau daugiau nei 10 metų kelionėse tyrinėja atokiausius kraštus. Nuo 2012 metų jis aplankė Rytų Sajanus, Poliarinį Uralą, Jakutiją ir Mongoliją. 2017 metais jis perėjo užšalusį Baikalo ežerą (daugiau nei 700 km), o 2018-2019 metais keliavo Putoranų plynaukšte. Nuo 2020 metų jis pradėjo intensyvų pasiruošimą, siekdamas įgyvendinti Arktinę svajonę. 2022-ųjų vasarą 2 mėnesius buriavo Švedijoje, Stokholmo archipelaguose, o praėjusiais metais vyras įveikė pirmą kelionės etapą (Klaipėda – Trumsė, Norvegija).
2024-ųjų liepą-rugpjūtį Kęstutis Juška plauks per Arkties vandenyną su tikslu pasiekti kuo didesnę Šiaurės platumą, apiplaukti Svalbardo salyną ir surinkti mėginius Lietuvos mokslininkams. Kelionė ne tik prisidės prie Lietuvos mokslininkų atliekamų tyrimų, bet ir garsins šalies vardą – Kęstutis Juška į Arktį nuplukdys pirmąją burinę jachtą su lietuviška trispalve.