Naktinis žygis, kurio metu prisimenami 1923-iųjų metų sukilėlių takai, šiemet rengiamas jau 22 kartą.
Istorijos entuziastai, žygio organizatoriai kasmet naktinėtojams parenka vis kitokį maršrutą. Žinoma, kad 1923-iaisiais sukilėliai į Klaipėdą traukė ir iš Palangos, ir iš Kretingos, Gargždų, Priekulės pusės. Kasmet žygeiviams Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos apskrities skyriaus nariai parenka vis kitą maršrutą.
Šiemet žygeiviai rinksis penktadienį 21 val. Kretingos miesto Rotušės aikštėje. Planuojama, kad visą 25 km atstumą jie įveiks iki 6 val. ryto. Finišo vieta numatyta Klaipėdos valstybinės kolegijos pastate Jaunystės gatvėje, šalia Bachmano dvarvietės. Čia istorinių šaltinių duomenimis prieš šimtmetį buvo apsistojusi Lietuvos kariuomenė.
Suprasti akimirksniu
- Šiemet Lietuva mini šimtąsias Klaipėdos krašto prijungimo metines.
- Po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdos kraštą valdė prancūzai.
- Sukilimo idėja kilo dar 1922 m. Vadovauti šiai akcijai paskirtas Lietuvos kariuomenės kontržvalgybos viršininkas Jonas Polovinskas, prisidengęs Klaipėdos krašte dažna Budrio pavarde.
- Šilutė ir Pagėgiai buvo užimti be pasipriešinimo. Apsuptos Klaipėdos puolimas prasidėjo sausio 15-osios rytą, prancūzų karinė įgula pasidavė popiet. Žuvo du prancūzai, vienas vokiečių žandaras ir dvylika lietuvių.
- Sausio 20-ąją krašto suvereniteto teisės perduotos Lietuvai.
Algis Grublys, vienas iš žygių organizatorių organizatorių, planuojama, kad žygyje dalyvaus šiemet 3 -3,2 tūkst. žygeivių. Tarp jų ir – kariškiai, savanoriai, skautai, pavieniai keliautojai. Naktinį žygį pamėgę ir jo laukia ne tik klaipėdiečiai. Sulaukiama dalyvių ir iš kitų regionų.
„Stengiamės maršrutą paruošti įvairesnį. Didžioji dalis kelio driekiasi žvyrkeliais, tačiau teks eiti ir laukais, pievomis. Apeisime Eketės piliakalnį, Dangės upė pakrante teks pražygiuoti. Patys žygeiviai nori įdomesnio, įvairesnio maršruto“, – pasakojo A.Grublys.
Visiems jis primena avėti patogius batus, pernelyg neprisirengti. „Bėda, kai žmonės daug prisirengia, po to sukaista. Juolab kad oras gana šiltas“, – teigė vienas organizatorių.
Anot jo, vis sunkiau rasti įdomesnių maršrutų, kuriais būtų atkartota sukilėlių kelionė, tampa sudėtinga dėl statybų, naujų kvartalų atsiradimo.
Paklaustas, kokiomis sąlygomis 1923-iaisiais keliavo sukilėliai, A.Grublys šypsojosi. „Sunku pasakyti, kokios tuo metu buvo oro sąlygos. Iš nuotraukų matyti, kad buvo ir sniego. Tačiau sukilėliai ėjo lėtai. Kartais net juokaujama, kad galėjo ir vietos smukles aplankyti“, – pasakojo jis 15min.
Paprastai žygeiviai aktyvesni metais, kai organizuojamas naktinis žygis iš Palangos. Tada tenka pražygiuoti ir palei jūrą.
„Na, o man labiausiai patinka eiti nuo Priekulės. Tas maršrutas gana įvairus, įdomus. Kitąmet numatyta rengti žygį būtent iš Priekulės“, – teigė A.Grublys.
