Istorinis dvaras, virtęs daugiabučiu: lyg iš trijų dalių – baltos, geltonos ir baisios

Turtinga istorija

„Karvio dvaro kunigaikščiams Giedraičiams, kovojusiems už Lietuvos Nepriklausomybę“, – taip rašoma ant paminklinio akmens, kuris Karvio kaime, esančiame Vilniaus rajono Maišiagalos seniūnijoje, pastatytas pernai gegužę.

Išties, šio dvaro istorija turtinga ir įdomi. Štai tik viena detalė – čia gimė žymus lietuvių geologas, iš kunigaikščių Giedraičių giminės kilęs Antanas Karolis Giedraitis (1848–1909 m.). Tai pirmasis profesionalus lietuvių geologas, kvartero darinių tyrinėjimų ir geologinės kartografijos pradininkas Lietuvoje, sudaręs vertingus didelio regiono geologinius žemėlapius ir aprašęs žinomus geologinius pjūvius.

Daugiau galite skaityti čia: Karvio dvaras – išskirtinė vieta, menanti kunigaikščio, pirmojo lietuvių geologo vaikystę.

Iki Antrojo pasaulinio karo XIX a. pastatytas (nors seniausias Karvio paminėjimas aptinkamas rašytiniuose šaltiniuose dar 1664 m.) dvaras kelis kartus pakeitė savininkus. O po karo, kaip ir buvo įprasta sovietmečiu, nacionalizuotas dvaras virto daugiabučiu.

Karvio dvaro sodybos fragmentai (Karvio kaimas, Dvaro g. 18) į Kultūros vertybių registrą įrašyti 1992 m., kaip vietinės reikšmės kultūros paveldo objektas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 898).

Daugiabutis su itin apleista dalimi

Šiandien tai irgi daugiabutis. Jame yra ir privačių, ir savivaldybei priklausančių butų, o pats pastatas atrodo, lyg būtų sulipdytas bent iš trijų dalių – baltos, geltonos ir apleistos.

Dvaro dabartiniai gyventojai gana abejingai žiūri ir į šį akmenį, ir į ilgą jų gyvenamosios vietos istoriją. Jie susirūpinę dabartimi.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Karvio dvaras (Vilniaus raj.)

O rūpintis yra kuo. Nors dalis šio dvaro gyvenamojo pastato iš tolo šviečia naujumu, nes kažkada buvęs baltai tinkuotas pastatas apkaltas šviesiai rudomis lentelėmis, uždengtas nauju stogu, dar viena dalis jau senokai irgi baltuoju dailylentėmis, dviaukštė dalis išsiskiria kaip itin apleista.

Šioje dalyje yra bent šeši butai. Trys – savivaldybės, skirti gyventojais kaip socialiniai būstai. Antrame aukšte gyvena Milana su šeima, kurioje auga trys vaikai, ir Valentina, socialinį būstą gavusi po to, kai jos pačios namai sudegė.

Mano mama čia seniai gyveno. Kai aš gimiau, mes jau gyvenome čia.

Abu butai nedidukai. Juose tvarkytis leidžiama patiems gyventojams, tad jie labai skirtingai atrodo. Milana vedasi į šiltus, jaukius savo namus, kur virtuvėje kūrenasi krosnelė, o kambaryje žaidžia vaikai. Pas Valentiną labai šalta. Vyresnio amžiaus moteris skundžiasi, kad krosnies pasikurti nebegalinti – ir malkų atsinešti į antrą aukštą sunku, ir pati krosnis labai prasta, kambaryje esanti sienelė visai nešyla.

Tad moteris lovą pasistačiusi virtuvėje, kur šildytis tenka elektriniu šildytuvu.