Dar prieš vidurnaktį prie Žaliojo tilto atvyko specialus kranas. Po vidurnakčio darbininkai ėmėsi skulptūrų nukėlimo darbų. Pirmiausia – apie 1.30 val. – nukelta kareivių skulptūra. Kaip informavo įvykio vietoje esantis 15min.lt fotografas, iš pradžių nukelta viena jos dalis, vėliau – kita.
Iki pirmadienio ryto buvo nukelta ir antroji skulptūra.
Įvykio vietoje buvo susirinkę smalsuolių, stebinčių pradėtą sovietinių skulptūrų nukėlimo procesą.
Anksčiau pranešta, kad darbai turėtų trukti kelias dienas. Pirmiausia ketinama savotiškai supakuoti skulptūras į rėmus, kurie prilaikys ir pačias skulptūras, ir atskiras jų detales. Tokiu būdu tikimasi apsisaugoti nuo to, kad skulptūros subyrės jas nukeliant.
Ant sostinės Žaliojo tilto sekmadienį buvo virinami specialūs plieniniai rėmai, kad skulptūras būtų galima nukelti saugiai ir jų nepažeisti.
Sekmadienio rytą Vilniaus savivaldybė pranešė, kad ant sostinės Žaliojo tilto virinami specialūs plieniniai rėmai, kad skulptūras galima būtų nukelti saugiai ir jų nepažeisti.
Skelbta, kad parengiamieji darbai vyko sklandžiai. Darbus atlieka bendrovė „Grinda“.
Po parengiamųjų darbų seka skulptūrų nupjovimas. Kaip sakė Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža, skulptūros yra ne keturios, kaip kartais sakoma, o aštuonios, tad darbo tik padaugėja.
„Kol vyks paruošiamieji darbai, bus ribojamas tik pėsčiųjų judėjimas ta tilto puse. Vadinasi, kai vienoje pusėje bus sutvarkyta, tada pereisime į kitą pusę ir ribosime pėsčiųjų eismą kitoje pusėje. O kai jau vyks pati nukėlimo procedūra, mes ribosime ir transporto eismą vienoje eismo juostoje toje pusėje, kur vyks darbai“, – darbų eigą aiškino V.Pauža.
Demontuotos skulptūros bus saugomos vienoje iš Savivaldybei priklausančių UAB „Grinda“ aikštelių. Skulptūrų nukėlimo darbai kainuos apie 38 000 eurų.
Prieš kelias dienas paskelbta, kad skulptūrų būklė – avarinė.
Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais. Diskusija dėl jų nukėlimo paaštrėjo Rusijai įsivėlus į karą su Ukraina ir užvirus mūšiams šios šalies rytuose.
Iki to laiko dažniau akcentuota, kad skulptūros yra avarinės būklės, todėl jas būtina restauruoti. Arba nukėlus, arba ant Žaliojo tilto. Tik kad norinčiųjų atlikti šį darbą nebuvo – Vilniaus savivaldybės skelbti konkursai žlugo vienas po kito.
Tad iki balvonais imtų vadinti skulptūrų nukėlimo prireikė ne vieno mėnesio.
Pats nukėlimas, apie kurį sostinės meras Remigijus Šimašius garsiai kalbėjo tiek eidamas į rinkimus, tiek juos laimėjęs, staiga buvo paslėptas po paslapties skraiste. Pasigirdo kalbų, kad pradėjus darbus Vilniuje galimos provokacijos, todėl nuo visuomenės ir žiniasklaidos atsitverta tylos siena.
Politikai puikiai pamena Bronzinio kario istoriją Estijoje, kai Talino valdžios sprendimas perkelti paminklą sovietinei kariuomenei baigėsi kruvinomis riaušėmis. Neoficialiai kalbėta, kad tarnybos įspėjo ir sostinės savivaldybę dėl galimų neramumų.
