Parduoti planuota seniai
Ryšių istorijos muziejus įkurtas 1994 m. Tuo metu buvęs valstybės turtu, jis buvo perduotas „Lietuvos telekomo“ žinion. Įmonę privatizavus, išliko struktūrine jos dalimi. 2010 m. nuspręsta steigti viešąją įstaigą.
Tuomet imtasi 1200 kv. m. užimančių patalpų atnaujinimo. Ekspozicija užėmė apie 550 kv. m. Tačiau visą tą laiką buvo kurpiamas planas patalpas parduoti, o kartu išsivaduoti ir iš muziejaus, kuris tiesiogiai nesusijęs su įmonės plėtojama veikla, išlaikymo prievolės.
Muziejus duris užvėrė šių metų kovo 1 dieną. Kovo 25 d. pastate neturi likti nė vieno įrodymo, kad čia būta istorinių vertybių.
„Kalbos, kad įvyks pardavimo sandoris, ėjo kokį dešimtmetį. 2008 m. buvo pasirodęs plakatas, skelbiantis apie patalpų pardavimą. Tačiau pirkėjas taip ir neatsirado. Siūlėsi muziejų įsigyti ir Kauno miesto savivaldybė. Tačiau kaina jai, matyt, buvo per didelė. Kokia muziejaus vertė? Neįsivaizduoju“, – teigė ilgametė Ryšių istorijos muziejaus vadovė Giedrė Mikaitienė.
Apie tai, kad muziejaus patalpos parduotos, ji teigė sužinojusi praėjusių metų pabaigoje. Duota laiko iškraustyti ekspoziciją: muziejus duris užvėrė šių metų kovo 1 dieną. Kovo 25 d. pastate neturi likti nė vieno įrodymo, kad čia būta istorinių vertybių. Darbo neteks penki viešosios įstaigos darbuotojai.
Muziejus įgaus kitą formą
Paklausta, kuo užsiims toliau, G.Mikaitienė patikino, kad dabar ji galvoja tik apie tai, kaip surasti naujus Ryšių istorijos muziejaus eksponatų šeimininkus.
„Norime išsaugoti ekspozicijos vientisumą. Ją perimti nori dešimt Kauno bei Vilniaus įstaigų. Gavome ir Kauno miesto mero prašymą, perduoti vertybes Kauno miesto muziejaus žinion. Šis variantas svarstomas labiausiai. Noriu atsakingai užbaigti perdavimo procedūras, o tuomet jau galvosiu, kas toliau. „Teo“, atrodo, sutinka ekspoziciją padovanoti“, – patikino G.Mikaitienė.
Ryšių istorijos muziejaus patalpos – tai unikali vieta, iš kurios kūrėsi Kauno ryšiai su kitais miestais. Būtent iš šios vietos išdardėdavo pašto karietos. Ar perkėlus ekspoziciją į kitą vietą, ji nepraras savo tikrojo šarmo?
„Jei viskas bus perkelta į Kauno miesto muziejų, tai geografiškai nelabai kas pakis – keletu dešimčių metrų. Pašto karieta galėtų stovėti toje pačioje Rotušės aikštėje. Visa tai – ne muziejaus naikinimas. Jis tiesiog įgaus kitokią formą, įvyks reinkarnacija. Tikiuosi, ateityje Ryšių istorijos muziejus atgims Mokslo saloje“, – nuomonę išsakė G.Mikaitienė.
Visa tai – ne muziejaus naikinimas. Jis tiesiog įgaus kitokią formą, įvyks reinkarnacija.
Pastaruoju metu, pasak jos, ekspozicija buvo itin populiari. Sužinoję apie muziejaus uždarymą, daugelis skubėjo žvilgterėti į eksponatus. Per dieną apsilankydavo po 500-600 žmonių.
Savo vietos, G.Mikaitienės teigimu, neteko ir kiemelyje veikusi kultūrinė erdvė „Ryšių kiemelis 837“, šiuo metu ieškanti naujų patalpų nuomotojų.
Kas vietoje muziejaus? Neaišku
„Teo“ spaudos atstovo Audriaus Stasiulaičio teigimu, patalpas, kuriose buvo įsikūręs Ryšių istorijos muziejus, bandyta parduoti jau seniai. Įmonė nutarė gryninti savo veiklą, o muziejaus plėtra nėra tas pats, kas naujosios kartos telekomunikacijos.
„Muziejaus ekspozicija – ir mūsų įmonės istorijos dalis. Norisi ją perduoti vientisą. Atsirinkome dešimt muziejų, į kuriuos ji galėtų iškeliauti. Norą prisiimti eksponatus po savo sparnu pareiškė ir Kauno miesto savivaldybė. Vyksta derybos. Dar nėra aišku, kur jie nuguls“, – teigė A.Stasiulaitis.
Nors abi sandorio šalys – tiek pardavėjas „Teo“, tiek ir pirkėjas UAB „Reksus“ – patalpų vertės neatskleidžia, prieš keletą metų buvo spėta, kad jos įkainotos 2-3 mln. litų. Dabar ši suma turėtų būti ženkliai didesnė.
Naujojo patalpų savininko UAB „Reksus“ vadovas Gediminas Vilimas 15min patikino, jog dar nėra nuspręsta, kas įsikurs vietoje, kurioje iki šiol veikė Ryšių istorijos muziejus.
Dalis – KTU, dalis – VII forto muziejuje
Kauno miesto savivaldybė jau yra pasiruošusi priimti Ryšių istorijos muziejaus eksponatus.
„Bendrovė „Teo“ mus išgirdo ir, įvertinusi mūsų pastangas išsaugoti Ryšių istorijos muziejaus ekspozicijas, yra pasiruošusi perduoti eksponatus savivaldybei. Perdavimą dar turės patvirtinti miesto taryba ir bendrovės „Teo“ valdyba“, – ketvirtadienį teigė Kauno vicemeras Simonas Kairys.
Anot jo, prie ekspozicijos išsaugojimo sutiko prisidėti ir partneriai – Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Kauno tvirtovės VII forto muziejus.
„Manome, kad svarbu ne tik išsaugoti, bet ir palikti visuomenei galimybę susipažinti su istorine atmintimi. Ryšių istorijos muziejaus eksponatai atskleidžia pašto, telekomunikacijų, radijo ir informatikos raidą Lietuvoje, todėl yra svarbūs nacionaliniu mastu“, – teigė KTU mokslo prorektorė Asta Pundzienė.
Naujojo patalpų savininko UAB „Reksus“ vadovas Gediminas Vilimas 15min patikino, jog dar nėra nuspręsta, kas įsikurs vietoje, kurioje iki šiol veikė Ryšių istorijos muziejus.
Pasak jos, informacinės ir komunikacijos technologijos yra viena iš stipriausių KTU sričių, todėl kolekcijos eksponavimas universitete suteiks studijoms ir mokslo tyrimams istorinio tęstinumo.
Tarp KTU priimamų saugoti Ryšių istorijos muziejaus eksponatų – 1929 m. „Siemens“ komutatorius, 1985 m. Japonijoje sukurtas kompiuteris „Duet“, lietuviškas skaičiavimo mašinos komplektas „Santaka“ ir daugelis kitų įdomybių.
„VII fortas pasiruošęs priimti dalį uždaromo muziejaus eksponatų, patalpinti jas laisvose ekspozicinėse erdvėse bei jau šį pavasarį eksponuoti lankytojams. Sieksime išsaugoti veikiančių eksponatų funkcionavimą ir ketiname naujų eksponatų pagrindu kurti edukacines programas vaikams“, – teigė VII forte įsikūrusio muziejaus vadovas Vladimiras Orlovas.
Muziejaus kolekciją sudaro pašto, radijo, telegrafo, telefono, informatikos eksponatai, pašto ženklų rinkiniai, elektroninės skaičiavimo mašinos.
