Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia su vienuolynu jau nuo XVIII a. pradžios buvo vientisas kompleksas kartu su pirmąja Vilniaus pasaulietine ligonine. Kvartalas ilgai buvo pagrindinis Lukiškių priemiesčio traukos centras, kuriame vyravo viešosios funkcijos – be ligoninės ir bažnyčios, čia veikė mokykla, vaistinė, ledainė, buvo sodas. Projekto sprendiniai vysto urbanistinę kvartalo tradiciją, formuojant vientisą, gyvastingą kvartalą.
Planuojant šiandienę pertvarką, komplekse, jo teritorijoje formuojamose viešosiose erdvėse ir aplinkinėje tvarkomoje teritorijoje numatytas gausus apželdinamas. 16 000 kv. m ploto teritorijoje ir prieigose bus pasodinti 48 medžiai (5 iš jų – tujos), apie 7000 krūmų, 300 vijoklių, 600 kv. m smilginių augalų, 200 kv. m žolės ažūrinėse trinkelėse, bus apželdinta 1100 kv. m stogų. Planuojant kompleksą, pavyko išsaugoti 25 brandžius medžius. Dėl teritorijoje planuojamo užstatymo numatomas 9 medžių šalinimas – vienos mažalapės liepos ir vieno karpotojo beržo, trijų paprastųjų klevų. Iš devynių keturi – nesaugotini medžiai: dygiosios ir paprastosios eglės. Projekto vystytojai, bendrovė „Orkela“, turės sumokėti jų atkuriamąją vertę – 3555 eurus. Bendras naujai sodinamų medžių skersmens ilgis – 372,5 cm, šalinamų – 189 cm.
Kuriant žalesnę nei iki šiol komplekso teritoriją pagal architektūrinės ir kraštovaizdžio dalies autorių, studijos „DO architects“ projektą (dendrologinė ir augalų parinkimo dalis rengta kartu su želdinių dizaino žinove Rasa Laurinavičiene) bus pasodintas miestiečiams atviras dekoratyvinių obelų sodas. Į jį bus patenkama taku iš Lukiškių a. ir Vasario 16-osios gatvių. Takas ir sodas bus gausiai apželdinti gyvatvorėmis ir smilginiais augalais. Čia įrengiami suoliukai, dviračių stovai, kiti mažosios architektūros elementai.
Iš A.Goštauto gatvės pusės bus kuriamas naujas miesto gatvės skveras – Vienuolio keltininko skverelis. Iki nutiesiant A.Goštauto gatvę, senoji vienuolyno ir ligoninės teritorija turėjo tiesioginį priėjimą prie Neries upės, kur ir buvo keltininko vienuolio prieplauka. Siekiant atkurti istorinį buvimo prie upės jausmą, šioje atkarpoje numatyti upiniai, smilginiai, žoliniai augalai,o tarp jų grupių įterptos medinės upės prieplauką simbolizuojančios terasos.
Iš J.Tumo-Vaižganto gatvės pusės bus suformuotas įėjimo į viešbutį kiemelis, kurio atitvarinė sienelė bus gausiai apželdinta vijokliais – gebenėmis ir penkialapiais vynvyčiais. Kiemelio viduje erdvė formuojama gyvatvore, vazonuose augančiais daugiamečiais augalais.
Projektuotojams pavyko rasti galimybę išsaugoti Vasario 16-osios gatvės prieigose augančią didžiausią (60 cm kamieno skersmens) mažalapę liepą. Saugant ją, suprojektuotas originalus įvažiavimas į teritoriją – jis tarsi dvigubinamas, apkabinant ir išsaugant medį bei paliekant 3 m diametro laidžios dangos ruožą liepos pomedžiui.
Teritorijos viduje bus išsaugota senųjų kapinių vieta, kuri bus paženklinta išsiskiriančiomis dangomis ir kapinėms būdingais želdiniais – šliaužiančiais kadagiais ir tujomis.
Kvartalo viduje išsaugomų senųjų pastatų apsuptas mokyklos įėjimo parkelis suprojektuotas su plačiais mediniais suolais, kuriuose integruoti daugiamečiai želdynai.
Krūmais ir medžiais bus tankiai apsodintos ir A.Goštauto, J.Tumo-Vaižganto, Vasario 16-osios gatvių zonos tarp pėsčiųjų ir važiuojamosios dalies. Projekto autoriai tikisi, kad žalesnė nei iki šiol ir užsukti traukianti teritorija bus gyvybinga, čia užsuks ir norintieji apžiūrėti istorinius pastatus, ir pasiklausyti Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios kariliono.
Planuojama, kad teritorijos tvarkymo darbai bus baigti 2023-iaisiais, o investicijos į šį projektą sieks 55 mln. eurų.
