2021 11 26

Istorinis žingsnis Vilhelmo kanalo atvėrimui: dėl to teks iškelti vandenvietę

Penktadienį uostamiestyje posėdžiavusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba pritarė sprendimui atverti vandens kelią istoriniu Vilhelmo kanalu iki Kuršių marių. Visi sutaria, kad tai atvertų naujas galimybes turizmo plėtojimui regione, tačiau galvosūkiu lieka kanale įrengta vandenvietė, iš kurios vanduo keliauja į dalies klaipėdiečių namus.
Karaliaus Vilhelmo kanalas
Karaliaus Vilhelmo kanalas / klaipedosrajonas.lt nuotr.

Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas pabrėžė, kad 23 km ilgio Vilhelmo kanalas, įrenginėtas 1863-1873 m., ir dabar yra puikios būklės. Atitinka šiuolaikinius reikalavimus. Laivakelio plotis – 20 metrų, gylis – 1,5 m. Vilhelmo kanalas pripažintas nacionalinės reikšmės nekilnojamuoju kultūros paveldo objektu.

Kanalas jungia Klaipėdos uostą ir Miniją, o per ją ir Nemuną.
Kaip teigė uosto direkcijos vadovas Algis Latakas, kanalo atvėrimas būtų didingas žingsnis turizmui regione paskatinti. Anot, atsivėrus laivybai kanalu iki pat Kuršių marių, ši žemyninė dalis galėtu konkuruoti ir su Nida.

Kusurija/Wikipedia.org nuotr./Karaliaus Vilhelmo kanalas
Kusurija/Wikipedia.org nuotr./Karaliaus Vilhelmo kanalas

Tektų iškelti vandenvietę

„Kitas aspektas – ekonominė nauda. Dar vienas niuansas – reikia galvoti apie vandenį, kurie klaipėdiečiai gautų iš gilumos, ne paviršiaus“, – teigė A.Latakas, turėdamas galvoje III Klaipėdos vandenvietę.
III Klaipėdos vandenvietė aptarnauja pietinės uostamiesčio dalies ir Klaipėdos rajono gyventojus. Jos pajėgumas yra apie 40 tūkst. kubų per parą. Geriamasis vanduo čia išgaunamas iš paviršinio Vilhelmo kanalo vandens. Pati vandenvietė užima apie 170 hektarų ploto. Dėl įvairių ribojimų negalėjo darniai vystytis pietinė teritorijos dalis.

Vidaus vandens kelių direkcijos nuotr./Istorinis Vilhelmo kanalas sujungė Nemuną per Miniją su Klaipėdos uostu.
Vidaus vandens kelių direkcijos nuotr./Istorinis Vilhelmo kanalas sujungė Nemuną per Miniją su Klaipėdos uostu.

Skaičiuojama, kad vandenvietės iškėlimas kainuotų apie 60 mln. eurų.
Jau prieš kelerius metus atlikta Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita nurodė, kad naujoji vandenvietė galėtų atsirasti ties Kalviškių kaimu ties Vilhelmo kanalu. Vanduo būtų siurbiamas per požeminę kamerą, tad nebūtų ribojimų laivybai.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas posėdyje teigė pritariąs planui atverti vandens kelią Vilhelmo kanalu. Tačiau nori būti užtikrintas, kad klaipėdiečiai nenukentės dėl geriamojo vandens tiekimo arba kokybės. „Noriu būti tikras, kad naudingas dalykas netaps kenksmingu“, – susirūpinimą reiškė V.Grubliauskas.

Siūlo šliuzus palikti

Tuo metu Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas teigė, kad kai kurie darbai jau galėjo būti pradėti. „Tos diskusijos vyksta jau kelerius metus, norisi pereiti prie darbų“, – kalbėjo jis.

Suprasti akimirksniu

  • Dar XVIII a. imta kalbėti apie naujo vandens kelio būtinybę.
  • Nuo Minijos žiočių iki Drevernos kasti imta 1863-iųjų vasarą ir darbai truko 10 metų.
  • Kanalo statybai vadovavo vokiečių inžinieriai Degneris ir Mohras.
  • Vandens lygio skirtumams pašalinti kanalo pradžioje taip pat pastatytas ir įrengtas Lankupių šliuzas.
  • 1865-aisiais kanalui suteiktas Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo I vardas.
  • Kanalą kasė vietos gyventojai, o vienu etapu ir karo belaisviai prancūzai.
  • Kanalo krantus jungia 10 metalinių tiltų.

Akcentuojama, kad laivybai Vilhelmo kanalu užtikrinti reikėtų demontuoti kelis tiltus, šliuzus.

Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras teigė, kad istorinio Vilhelmo kanalo atvėrimas laivams būtų viena džiugesnių naujienų. Šių ir kitų metų užduotys, anot jo, yra techninio paveldo tvarkymas Klaipėdos regione. Tam yra galimybė pasinaudoti valstybės pagalba. Kanale ir apie jį yra šeši saugomi objektai.

Vidaus vandens kelių direkcijos nuotr./Kiūtys Vilhelmo kanalo atvėrimui
Vidaus vandens kelių direkcijos nuotr./Kiūtys Vilhelmo kanalo atvėrimui

„Truputį nerimo sukėlė siūlymas išgriauti šliuzus. Bet būtent šliuzai, kiek man teko lankytis ir Augustave, yra didžiausia atrakcija. Reikia apsvarstyti visus variantus“, – kalbėjo V.Bezaras.

V.Vinokurovas savo pranešime buvo akcentavęs, kad Drevernos šliuzą būtų tikslinga demontuoti, atstatyti buvusių vagą, o Lankupių šliuzą rekonstruoti, jei jis būtinas. „Apie kanalo atvėrimą jau kalbama dvidešimt metų. Tai būtų tikrai istorinis įvykis“, – kalbėjo Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Marius Skuodis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Marius Skuodis

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigė: „Vienas dalykas važiuoti kur nors į Dreverną ir per tiltelį pamatyti Vilhelmo kanalą. Kitas dalykas, atplaukti Vilhelmo kanalu ir pasiekti Kuršių marias“.

Anot jo, ministerija su uosto direkcija skiria didžiulį dėmesį pietinės uosto dalies išvystymui. „Turime Vilhelmo kanalą sujungti su Kuršių mariomis ties mažųjų laivelių uostu ir turėti visiškai atkurtą objektą tiek turizmui, tiek krovininei laivybai“, – kalbėjo ministras.

Viliamasi, kad suplanavus vandenvietės iškėlimo procesų eigą, būtų galima pradėti ruoštis kanalo atvėrimo realiems darbams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis