2020 05 05

Išvadoms dėl neteisėtos įtakos institucijoms – Seimo palaikymas: opozicija jas vadina susidorojimu

Seimas po pateikimo pritarė laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos politikams ir valstybės tarnautojams išvadoms. „Už“ jas balsavo 55 tautos atstovai, „prieš“ 39, susilaikė 10. Opozicija komisiją kaltino bandymu susidoroti bei saviveikla. Viešą poziciją dėl išvadų turinio išplatino Generalinė prokuratūra – jas įvertino kaip šališkas.
Agnė Širinskienė
Agnė Širinskienė / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Kaip dėl išvadų balsavo kiekvienas parlamentaras galite patikrinti čia.

Antradienį į Seimo tribūną stojusi Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė pirmiausia nurodė, kad dalis komisijai kviestų liudyti asmenų tai padaryti atsisakė.

„Komisija susidūrė su visa eile sunkumų, pradedant informacijos pateikimu iš VSD (Valstybės saugumo departamento – 15min). Tuo metu Seimo kontrolierius atlikinėjo VSD patikrinimą informacijos teikimo, ir baigiant privačių asmenų ar valstybės politikų atsisakymais liudyti komisijai. Dėl šitos priežasties mes atsakydami į mums suformuluotas užduotis apsistojome ties daugiau viena užduotimi – susitelkėme ties 2008–2018 metų laikotarpiu ir interesų grupių galimai daryta neteisėta įtaka ar poveikiu valstybės institucijų vadovams, tarnautojams, jų rinkimui, skyrimui, priimamiems sprendimams, veiklai“, – teigė ji.

TAIP PAT SKAITYKITE: A.Širinskienės vadovaujama komisija V.Pranckietį apkaltino melu, įžvelgia riziką dėl politinio spaudimo prokuratūrai

Laikinoji tyrimo komisija, anot politikės, nagrinėjo tris epizodus, susijusius su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) veikla, Generalinės prokuratūros veikla ir grupės Seimo narių prašymu Konstituciniam Teismui ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja kai kurios Pensijų kaupimo įstatymo nuostatos.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Seimo salėje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Seimo salėje

„Dėl pirmojo epizodo [...] komisija konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti pono M.Siaurio pateiktais liudijimais bei jo pateiktu garso įrašu. Niekas iš komisijai liudijusių asmenų neabejojo šio įrašo autentiškumu“, – aiškino A.Širinskienė.

Jos vadovaujama komisija išvadose nurodė negalinti paneigti, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir buvęs Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys „įtakojo neteisėtą VTEK valstybės tarnautojo Mindaugo Siaurio atleidimą“.

A.Širinskienė teigė, kad V.Pranckiečio parodymai dėl sąsajų su M.Siauru buvo prieštaringi ir esą nesutapo su kitų liudininkų parodymais.

„Vienoje vietoje netgi teko konstatuoti, kad komisijai V.Pranckietis pateikė tikrovės neatitinkančius liudijimus“, – kalbėjo parlamentarė

„Neteisėtas sprendimas“ paskirti jaunausią amžiumi VTEK narį V.Kanapinską VTEK pirmininku, kai tuo tarpu įstatymas imperatyviai esą reikalavo vyriausiojo VTEK nario paskyrimo į šias pareigas, pasak komisijos, „de facto buvo priimtas 2017 metų kovo 15 dieną V.Pranckiečio kabinete vykusiame susitikime“, o po kelių dienų, tai yra kovo 17-ąją, VTEK nariai šį sprendimą įformino ir formaliai priėmė savo posėdyje.

Vertindama šią situaciją, komisija, pasak A.Širinskienės, Seimui pasiūlė keisti VTEK įstatymą ir maksimaliai atriboti „galimas politikų intervencijas į VTEK narių veiklą“, o VTEK – pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vyriausioji tarnybinės etikos komisija

Nagrinėdama antrąjį tyrimo epizodą, susijusį su galimai neteisėta įtaka Generalinei prokuratūrai, komisija, pasak A.Širinskienės, apklausė „visą eilę prokurorų“.

„Pateikti liudijimai rodo, kad viešųjų pirkimų Visagino atominėje elektrinėje bei bendrovės „Klaipėdos nafta“ pažeidimų tyrimas Generalinėje prokuratūroje 2013–2014 metais galėjo būti veikiamas išorės veiksnių – įtaką dariusių valstybės politikų, dėl to galimai ir nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai tokia apimtimi, kokia prašė pradėti viešojo intereso gynimo prokurorai“, – kalbėjo politikė.

Nors Seimas, anot jos, yra ėmęsis atskirų veiksmų, stiprinančių prokurorų nepriklausomumą, – prokurorui gali būti suteikiamas specialiojo prokuroro statusas, taip ribojant tarnybinių patikrinimų dėl tokio prokuroro veiklos atlikimo galimybę, Seimo valdybai komisija rekomendavo sudaryti darbo grupę, kuri įvertintų kiek prokuratūros savivaldos veiklos organizavimas, prokurorų, tarp jų ir generalinio prokuroro, paskyrimo tvarka, tyrimų paskirstymo tvarka atitinka Kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) rekomendacijas.

Prašo atsakomybės dėl atsisakymų liudyti

Trečiasis tyrimo komisijos epizodas, pasak A.Širinskienės, buvo susijęs su galimu poveikiu Seimo nariams, jiems kreipiantis į KT dėl pensijų reformos teisėtumo.

„Primenu, jog paaiškėjo, kad Seimo nariai naudojo pensijų fondų bendrovėms atstovavusių advokatų raštus, praktiškai, kaip komisija nustatė, milžinišku nuošimčiu perrašant advokatų tekstą ir pateikdami jį Konstituciniam Teismui“, – pridūrė A.Širinskienė.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Agnė Širinskienė
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Agnė Širinskienė

Dėl šio epizodo laikinoji tyrimo komisija išvados nesuformulavo, nes esą neturėjo galimybės gauti visų reikalingų dokumentų bei apklausti kviestų liudininkų.

„Vis tik „BaltCap Infrastructure Fund“ apie investicijas paskelbė po to, kai buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą. [...] Taip pat liudytojų parodymais, UAB „Krajama“, kuri valdė sklypą, kuriame yra statoma Karalienės Mortos mokykla, buvo parduota kartu su visu žemės sklypu ir buvo parduota už vieną eurą“, – kalbėjo A.Širinskienė.

Komisija, anot jos, dėl šio epizodo Seimą ragina kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją, kad ji atliktų patikrinimą, o taip pat – spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės įvedimo už teisės aktų pažeidimus, kai, vengdami jiems įstatymu nustatytos pareigos atlikimo, valstybės politikai atsisako liudyti Seimo laikinajai ar specialiajai komisijai.

Atsisakymas liudyti, anot A.Širinskienės, yra sisteminė problema.

„VTEK, vaikų darželiai. Ar čia tik tiek to tyrimo?“

Konservatorė Monika Navickienė teigė, kad darbą baigusi laikinoji tyrimo komisija yra – „susidorojimo“ ir antikonstitucinė.

„Manipuliacijomis grįstas sąskaitų suvedinėjimas ne tik su neįtinkančios opozicijos lyderiu ir jo šeima, tačiau užsimojot prieš visus – „Klaipėdos naftos“, pastačiusios energetinę nepriklausomybę užtikrinantį terminalą, darbuotojus, jūsų partijos vadovui neįtikusius VTEK pareigūnus. Juk tokiais savo veiksmais jūs signalizuojat, kad panašiais tyrimais, politiniais tardymais galit susidoroti su bet kuo kitu, kas jums neįtinka“, – komentavo politikė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Monika Navickienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Monika Navickienė

Į tai atsakydama A.Širinskienė pabrėžė, kad „Klaipėdos naftos“ problemas nurodė ne komisija, o komisijai liudiję prokurorai.

Komisijoje dirbęs vienintelis opozicijos atstovas liberalas Eugenijus Gentvilas tikino, kad komisija darė ne tą darbą, kuris jai buvo pavestas.

„Negavo duomenų, tada griebėsi opozicijos atstovo G.Landsbergio, tada griebėsi tų, kurie išėjo iš „valstiečių“ – P.Urbšio, nors prieš metus jau buvo žinoma ši situacija dėl VTEK ir P.Urbšio santykių, bet, kai P.Urbšys išėjo iš jūsų frakcijos, tada imtasi tirt. V.Pranckiečio, Rokos Masiulio, kai R.Masiulis atleido Arvydą Vaitkų. Šiek tiek bandyta įkasti D.Grybauskaitei, o prieš prezidento rinkimus – ir I.Šimonytei bei G.Nausėda“, – vardijo jis.

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas į komisijos išvadas žvelgė su ironija – esą komisijai buvo iškelta „rimta kartelė“ dėl užduočių, o „ilgokai vykęs“ tyrimas iškapstė tik kelias blogybes.

Ar čia tik tiek to tyrimo? Tai visai neblogai vyko viskas tuos dešimt metų.

„VTEK, vaikų darželiai. Ar čia tik tiek to tyrimo? Tai visai neblogai vyko viskas tuos dešimt metų, kaip ir gerai gyvenom“, – dėstė politikas.

A.Širinskienė apgailestavo, kad Seimo konservatorių frakcija „sąmoningai“ nedalyvavo darbe – esą būtų dalyvavusi, būtų galėjusi kelti savo norimus klausimus.

Prokuratūra: komisijos išvada – šališka

Viešą poziciją dėl parlamentinio tyrimo išvadų antradienį išplatino Generalinė prokuratūra. Ji nurodė kategoriškai nesutinkanti su teiginiais „dėl neva nustatyto neteisėto politikų poveikio prokurorams“.

„Atkreipiamas dėmesys, kad komisija tyrimo metu nesikreipė į prokuratūrą prašydama pateikti ar patikslinti gaunamus duomenis, bet pasirėmė tik kelių subjektyviais bei galimai šališkais buvusių bei esamų prokurorų liudijimais“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./ Generalinė prokuratūra
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./ Generalinė prokuratūra

Komisija, anot prokuratūros, nepaisė to, kad esminiai minimų asmenų teiginiai parlamentinio tyrimo metu esą buvo paneigti kitų liudijimų, o teiginiai apie neva darytą įtaką konkrečiuose ikiteisminiuose tyrimuose buvo papildomai patikrinti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, įvertinti kaip nepagrįsti, klaidinti ir neatitinkantys faktinių aplinkybių.

„Pažymėtina ir tai, kad atskiri liudijusio komisijai prokuroro (Juliaus Rėksnio – 15min. Suklydome paminėję K.Vagnerį, atsiprašome) teiginiai buvo įvertinti ir kaip grubiai pažeidę prokurorų etiką“, – priduriama pranešime.

Generalinė prokuratūra nurodė, kad Lietuva jau įgyvendino rekomendacijas, užtikrinančias tinkamą skaidrumą ir objektyvumą skiriant asmenis į prokurorų pareigas, o siūlymas dėl būtinumo peržiūrėti ir tobulinti ikiteisminio tyrimo bylų paskirstymo tvarką – šališkas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis