Komiteto trečiadienį svarstomame išvadų projekte sakoma, kad I.Rozova elgėsi nesąžiningai siekdama gauti leidimą dirbti su slapta informacija, kurį įgijusi „dėl savo palaikomų ryšių galimai galėjo sukelti grėsmę valstybės paslapčių saugumui ir Lietuvos nacionaliniam saugumui“.
Tuo tarpu Seimo komiteto opozicijos atstovai, sakoma išvadų projekte, „nesiimdami reikiamų priemonių dėl galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo, atliko netinkamus veiksmus ir galimai kėlė riziką nacionaliniam saugumui“.
Seimo komitetui trečiadienį pradėjus svarstyti išvadų projektą opozicijos atstovai komitete kėlė klausimą, kas parengė pirminį projektą, nes buvo pranešta, kad tai – jau aštunta versija.
„Nelygiavertiškai prasidėjo šitos išvados rengimas, nes vieni komiteto nariai įsitraukė anksčiau, o kiti – tik šiandien“, – sakė socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
Valdančiųjų atstovai komiteto posėdyje patvirtino, kad jau anksčiau teikė savo siūlymus dokumentui, tuo tarpu opozicijos atstovai sakė neturėję kam teikti pastabų, nes neturėjo pirminio dokumento ir projektą gavę tik išvakarėse.
Opozicija reikalavo, kad jiems būtų pateiktas pirminis komiteto biuro darbuotojų parengtas variantas, kad jie galėtų teikti siūlymus ir vertinti pirminę versiją, o ne jau koreguotą valdančiųjų.
Komiteto narys konservatorius Arvydas Anušauskas teigė, jog parengtose išvadose iškreipiama visa tyrimo esmė, nes aiškinantis Rusijos įtaką per Seimo narę I.Rozovą kaltinamaisiais lieka opozicijos atstovai.
„Mes tiriame I.Rozovos veiklą ir aiškinamės užsienio diplomatų veiklą, o skaitau išvadą, kad tie nariai, kurie susipažino su dokumentais, praktiškai skamba kaip kaltinimai, kad siekė paveikti koalicinės Vyriausybės formavimą. Bet juk siekdami užkirsti kelią Rusijos įtakai – visiškai kitas kontekstas būtų“, – sakė A.Anušauskas.
Seimo komitetas tyrimą dėl I.Rozovos galimai keliamos grėsmės turi baigti ketvirtadienį. D.Gaižauskas siūlė prašyti Seimo tyrimą pratęsti dar savaitei, tačiau opozicija sugriovė kvorumą ir toks sprendimas nepriimtas.
Išvadų projekte sakoma, kad Seimo narė I.Rozova „palaikydama ilgalaikius asmeninio pobūdžio ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir sąmoningai mėgindama šiuos ryšius nuslėpti nuo VSD pareigūnų ir nepateikdama VSD visos informacijos apie šių ryšių pobūdį, klaidino VSD pareigūnus“.
Anot projekto, I.Rozova „elgėsi nesąžiningi siekdama gauti leidimą dirbti su slapta informacija, kurį įgijusi dėl savo palaikomų ryšių galimai galėjo sukelti grėsmę valstybės paslapčių saugumui ir Lietuvos nacionaliniam saugumui“.
Taip pat projekte sakoma, kad Rusijos diplomatinio korpuso atstovai, žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare I.Rozova, veikdami su diplomatine priedanga, taikiniais pasirinkdami Lietuvos rusakalbiams atstovaujančių partijų lyderius, siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą,valstybės vidaus politiką, politinių partijų koalicijų sudarymą.
Išvadų projekte taip pat teigiama, kad Lietuvos žvalgybos tarnybų Seimui teikiami įslaptinti ar neįslaptinti dokumentai, kuriuose pateikiama informacija apie Rusijos pastangas daryti poveikį Lietuvos vidaus politikos procesams, kai kuriais atvejais nesusilaukia reikiamo dėmesio“.
„Seime įdiegta įslaptintų dokumentų valdymo tvarka neužtikrina galimybių atsakingiems Seimo nariams susipažinti, išsamiai įvertinti ir priimti riekiamus sprendimus, kad būtų apsaugoti Lietuvos nacionalinio saugumo dokumentai“, – sakoma projekte.
Išvadų projekte taip pat sakoma, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis gavęs VSD medžiagą „tinkamai apsisprendė leidimo dirbti ar susipažinti su slapta informacija Seimo narei I.Rozovai nesuteikti“.
Bet teigiama, kad pagal kompetenciją su VSD medžiaga supažindinęs NSGK vadovą (tuomet V. Baką – BNS) „tikėdamasis įtraukti NSGK į VSD pateiktos informacijos analizės ir vertinimo procesą“, Seimo pirmininkas „šiam procesui neprasidėjus jokių kitų veiksmų nesiėmė“.
Išvadų projekte kaip galimai kėlę riziką nacionaliniam saugumui įvardijami opozicijos atstovai – buvęs komiteto vadovas Vytautas Bakas, konservatoriai Gabrielius Landsbergis ir Laurynas Kasčiūnas, liberalas Virgilijus Alekna.
Projekte sakoma, kad su slapta informacija susipažinę Seimo pirmininkas bei minėti komiteto nariai „neišnaudojo visų galimybių ir neinicijavo Seimo narės I.Rozovos apkaltos“.
Taip pat sakoma, kad opozicijos atstovai „disponuodami slapta informacija apie Seimo narės I.Rozovos veiklą ir tos informacijos pagrindu iškeldami klausimą dėl galimo Lietuvos parlamentinės sistemos pažeidžiamumo po to, kai prie koalicijos prisijungė Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, pasinaudojo įslaptinta informacija siekdami paveikti koalicinės Vyriausybės formavimą“.
„Tokiu būdu VSD informacija buvo pasinaudota netinkamai, ja buvo manipuliuojama siekiant asmeninių politinių tikslų“, – sakoma projekte.
Taip pat projekte teigiama, kad minėti Seimo nariai „nesiimdami reikiamų priemonių dėl galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo, atliko netinkamus veiksmus ir galimai kėlė riziką nacionaliniam saugumui“.
Tyrimas dėl I.Rozovos inicijuotas paaiškėjus, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas V.Pranckietis gavo Valstybės saugumo departamento rekomendaciją neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
Komitetas taip pat aiškinasi politikų, disponavusių informacija apie I.Rozovą, veiksmus: kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga priėmė Seimo pirmininkas, kiti informaciją gavę Seimo nariai.
Komiteto vadovas D.Gaižauskas kelis opozicijos atstovus kaltina manipuliavimu žvalgybine informacija, teigdamas, kad susipažinę su pažyma dėl I.Rozovos jos klausimo nekėlė pusantrų metų.
Opozicijos atstovai atsako, kad I.Rozovos klausimas naujai iškilo pradėjus aiškintis parlamentarės delegavimo į Tbilisyje vykusią Tarpparlamentinę ortodoksų asamblėją aplinkybes. Rusijos atstovo per asamblėjos renginį pasakyta kalba tuomet iššaukė didelius protestus šalyje.
Opozicija savo ruožtu taip pat tvirtina, kad visa informacija apie I.Rozovą buvo prieinama komiteto nariams – tereikėjo susipažinti su NSGK teikiama slapta medžiaga. Anot jų, valdantieji pusantrų metų Valstybės saugumo departamento informacijos apie I.Rozovą nežinojo dėl savo aplaidumo.
Seimo pirmininkas V.Pranckietis komitetui yra sakęs, kad neišdavęs I.Rozovai leidimo dirbti su slapta informacija pagal VSD rekomendaciją jis pasirūpinęs, kad informacija apie parlamentarės ryšius su rusų diplomatais pasiektų NSGK.
VSD dokumente rašoma apie Seimo narės tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, I. Rozovos bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.
Šių kontaktų I.Rozova nenurodė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.
Parlamentarė laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.
Seime I.Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.
