Tačiau ir tai dar ne pabaiga – 10-ies žmonių brigada upelio prieigose, ko gero, pluš dar kelias ateinančias dienas. „15min“ žurnalistei ir fotografui lankantis prie šalia Kauno technologijos universiteto srovenančio Gričiupio upelio, ten buvo pats darbų įkarštis.
Burzgė traktoriai, UAB „Irgita“ darbininkai iš vandens tempė šiukšles, šienavo žolę, genėjo medžius. Vieta, prieš kelias dienas dar buvusi neįžengiamu brūzgynu, pagaliau tapo panaši į parką.
Tačiau pagrindinė priežastis, dėl kurios vargu ar čia užklys gamtos mėgėjai – siaubingas dvokas, sklindantis nuo upelio. „Labai džiaugiamės, kad darbininkai sutvarkė teritoriją. Dabar čia daug šviesiau. Tačiau to baisaus kvapo, sklindančio nemažu spinduliu, greičiausiai niekas nepanaikins. Prieš kelis dešimtmečius šiame upelyje plaukiojo žuvys, aplink skraidė laumžirgiai, o dabar tik žiurkės veisiasi“, – pasakojo upelio kaimynystėje gyvenantys Nijolė ir Vytas.
Sutuoktiniai tikino pastebėję, jog lyjant lietui, kai pakyla upelio vanduo, ten pakvimpa nafta. „Greičiausiai, kažkas į upelį leidžia aplinkai kenksmingas atliekas. Sąmoningai tai daroma tamsiu paros metu, kad niekas neatkreiptų dėmesio. Tačiau mes viską matome: nuo upelio sklinda naftos kvapas, vanduo nusidažo įvairiomis spalvomis, o priėjus arčiau matosi storas tirštos masės „apdangalas“. Visa tai gali atkeliauti iš kokio nors nedidelio fabriko“, – savo įtarimais dalinosi Nijolė ir Vytas
Upelio kaimynystėje įsikūrusi pora prisipažino iki šiol nesikreipusi į atitinkamas instancijas, tačiau kitą kartą, pastebėję vandenyje naftos žymių, tikino neliksiantys abejingi.
Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotojas Romaldas Laukaitis teigė, kad šiais metais naudojant lėšas iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos bus sutvarkyti visi Kauno upeliai. Tačiau kaip išspręsti Gričiupio upelio dvoko problemą, lieka neaišku.
„Niekaip negalime susekti, iš kur į upelį patenka buitinės nuotekos. Dėl jų aplinkui ir sklando tas baisus dvokas. Bet kol nerasti kaltininkai, jų tramdyti niekaip negalime“, – pasakojo R.Laukaitis patikslindamas, kad į upelio „smardintojų“ paieškas leidosi ir miesto savivaldybė, ir UAB „Kauno vandenys“.
Anot pašnekovo, gyventojai, įtariantys, kad upeliu gali tekėti pavojingos medžiagos, turi kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą, esantį Kaune, Rotušės a. 12. Tokiu atveju specialistai nedelsdami atliks tyrimus. „Labai norėtųsi, kad gyventojai prižiūrėtų tas vietas, kurias išvalome. Kauniečiai galėtų vieni kitus stebėti, sudrausminti šiukšlintojus. Tikimės, kad miestiečiai taps tvarkingesni“, – vylėsi R.Laukaitis.
Savivaldybės atstovui antrino ir UAB „Irgita“ direktorius Robertas Mačiulis. „Gyventojai mano, kad šiukšlės išnyks savaime. Tačiau ant Gričiupio upelio slėnio parko šlaitų gyvenantys kauniečiai patys šiukšles pila iškart sau už tvoros. O vėliau piktinasi, kad gyvena šiukšlyne. Kiti miestiečiai atvažiavę čia atliekų atsikrato jas pildami ant slenkančio šlaito“, – faktus dėstė R.Mačiulis.
