2021 03 31 /11:19

Nuo COVID-19 bus galima skiepytis vaistinėse, vis dar nepaklausi „AstraZeneca“ vakcina, po skiepo fiksuoti 5 tromboembolijos atvejai

Sveikatos apsaugos ministerija parengė teisės aktus, pagal kuriuos skiepyti nuo COVID-19 galėtų studentai, o taip pat vaistininkai vaistinėse. Jų pagalbos, pasak sveikatos apsaugos ministerijos kanclerės Jurgitos Grebenkovienės, prireikė spartėjant vakcinacijos procesui ir pritrūkus žmogiškųjų išteklių. Apie tai ministerijos kanclerė pranešė trečiadienį dalyvaudama Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje, kur pristatė ir kitą naujausią informaciją, susijusią su vakcinomis.
Vakcina nuo COVID-19
Vakcina nuo COVID-19 / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

„Spartėjant, intensyvėjant vakcinacijos procesui, tiek siekiant didinti testavimo apimtis, didinant prevencinį testavimą, susiduriama su žmogiškųjų išteklių trūkumu.

Esame parengę teisės aktų pakeitimus <...>. Yra papildyti teisės aktais, kuriais būtų suteikta teisė studentams atlikti skiepų injekcijas prižiūrint bendrosios praktikos slaugytojams, ir taip pat sudaryta galimybė išplėstinės praktikos vaistininkams atlikti skiepijimus vaistinėse“, – trečiadienį per posėdį kalbėjo J.Grebenkovienė.

Skiepijimo procesui, į jį įtraukiant šiuos asmenis, pasak ministerijos kanclerės, ruošiamasi.

„Tiek vienos, tiek kitos bendruomenės yra informuotos, kad ketinamas daryti šis keitimas. Bendraujama su jais dėl paruošiamų darbų tiek vaistinėms, tiek aukštosioms mokykloms, kad galėtume savo procesus papildyti šiais žmogiškaisiais ištekliais“, – nurodė ji.

Pilnai suvakcinuoti 6 proc. šalies gyventojų

Pradėjus skiepyti ir savaitgaliais, ši praktika, pasak J.Grebenkovienės, bus tęsiama ir toliau.

Kalbėdama apie gyventojų imunizacijos lygį, kanclerė teigė, kad apie 6 proc. šalies gyventojų yra suvakcinuoti pilnai, virš 6 proc. gavo vieną COVID-19 vakcinos dozę, o daugiau kaip 7 proc. persirgo šia liga ir turi antikūnų.

„Scanpix“ nuotr./Vakcina nuo COVID-19
„Scanpix“ nuotr./Vakcina nuo COVID-19

„Sveikatos sektorius kartu su vaistinėmis – turime labai gerą [imunizacijos] procentą. Atitinkamai turime ir rezultatą, kad nebeturime protrūkių ir didesnių susirgimų sveikatos įstaigose“, – kalbėjo J.Grebenkovienė.

Lietuva, kanclerės teigimu, yra rezervavusi apie 10 mln. aštuonių skirtingų gamintojų COVID-19 vakcinos dozių, iš kurių daugiausia – gamintojo „Pfizer-BioNTech“.

Tikina, kad „AstraZeneca“ sunaudojimas gerėja

Šios vakcinos sunaudojimas, anot jos, labai geras, tai – paklausiausia vakcina.

„Visose savivaldybėse mes turime puikius rezultatus, baigiantis savaitei turime labai nedidelius likučius. Jeigu kalbant apie praeitos savaitės pabaigą, turėjome 4 tūkst. „Pfizer“ vakcinos likučių“, – pasakojo J.Grebenkovienė.

Gamintojo „Moderna“ vakcina taip pat paklausi, o jos sunaudojimas savivaldybėse taip pat esą geras – praėjusios savaitės pabaigoje atliko 1,7 tūkst. vakcinos dozių.

Nuolat turime šios vakcinos likutį. Savaitę pabaigėm su 19 tūkst. [vakcinų likučiu].

Mažiausiai paklausi gamintojo „AstraZeneca“ vakcina.

„Nuolat turime šios vakcinos likutį. Savaitę pabaigėm su 19 tūkst. [vakcinų likučiu]“, – nurodė kanclerė.

Nors pakeitus tvarką ir leidus laisviau pereiti prie kitų prioritetinių grupių skiepijimo, šios vakcinos populiarumas, pasak J.Grebenkovienės, padidėjo.

„Atsistatėme į ankstesnes savaites ir vėl pasiekėm per dieną „AstraZeneca“ suvakcinuotų virš 5 tūkst. asmenų“, – pažymėjo ji.

5 tromboembolijos atvejai po skiepo

Nuo vakcinacijos pradžios žmonės pateikė 1612 pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po skiepo, nurodė ministerijos kanclerė. Tai, anot jos, sudaro 11,37 proc. nuo visų skiepų ir yra geras skaičius, nieko neišskirtinis lyginant su kitomis užsienio šalimis.

Iš 1612 pranešimų 71 kartą pranešta apie sunkias nepageidaujamas reakcijas, po pasiskiepijimo fiksuota 11 mirčių.

„Nenustatytos sąsajos, kad tai būtų vakcinos poveikis“, – sakė J.Grebenkovienė.

Taip pat, pasak jos, nustatyti po skiepo įvykę 5 tromboembolijos atvejai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vakcinacijos centras
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vakcinacijos centras

„Bet irgi, mūsų žiniomis, sąsajos dar nėra iki galo ištirtos, kad tai vakcinos šalutinis poveikis“, – kalbėjo ministerijos kanclerė.

Lietuva bei kitos Europos valstybės dėl nustatytų tromboembolijos atvejų paskiepytiems žmonėms buvo laikinai sustabdžiusios skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19.

Bet vėliau, kai Europos vaistų agentūra paskelbė, jog ši vakcina nuo COVID-19 yra saugi ir veiksminga, Lietuvoje skiepijimas ja atnaujintas.

Skiepija ir privačios įstaigos

Skiepijimu, pasak kanclerės, užsiima šešios klasterio ligoninės, skiepijusios aukštos rizikos pacientus, medicinos personalą, 85 vakcinavimo centrai, organizuojantys skiepijimą savivaldybėse, taip pat – daugiau kaip 325 įstaigos, iš kurių 90 – privačios.

J.Grebenkovienė išvardijo žmonių grupes, kurios, anot jos, jau paskiepytos nuo koronaviruso.

Tai – didžiausios rizikos pacientai, medicinos personalas, laboratorijų, karščiavimo klinikų darbuotojai, palaikomojo gydymo ir slaugos įstaigų pacientai bei darbuotojai, globos įstaigų gyventojai ir darbuotojai, socialines paslaugas teikiantys darbuotojai, vaistininkai, misijų dalyviai, olimpiečiai, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai, aukščiausi šalies vadovai.

„Į šias grupes vakcinuoti grįžtame nuolat kiekvieną savaitę, nes turime vis pakeitusių nuomonę asmenų, kurie grįžta į vakcinavimo procesą ir prašo būti paskiepyti. Taip pat dalis įgyja teisę [pasiskiepyti] persirgę, pasveikę ir nuolat turime šių grupių asmenų skiepijimą“, – tikino ministerijos kanclerė.

Šiuo metu taip pat vyksta Seimo ir Vyriausybės narių, merų ir administracijos direktorių vakcinacija, skiepijami onkologiniai pacientai bei tie, kurie serga imunodeficito virusu, 65 metų amžiaus asmenys ir vyresni, likę švietimo sektoriaus darbuotojai, praktiką sveikatos įstaigose bei vaistinėse atliekantys studentai, abiturientai.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Arūnas Dulkys
Arno Strumilos / 15min nuotr./Arūnas Dulkys

Bloga žinutė apie augantį sergamumą

Trumpai COVID-19 pandemijos padėtį Lietuvoje per posėdį aptarė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Trečiadienį Statistikos departamento skelbiamais duomenimis, sergamumas COVID-19 per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų siekia 328,9.

Šis skaičius, ministro teigimu, augs ir tai, anot jo, blogai.

„Mes panašu judame link 400–500 atvejų 14 dienos bėgyje ir tai yra bloga žinutė“, – teigė A.Dulkys.

Panašu judame link 400–500 atvejų 14 dienos bėgyje ir tai yra bloga žinutė.

Jis taip pat užsiminė, jog iš rezultatų apie COVID-19 genomo sekoskaitos tyrimus padaryti rimtų įžvalgų kol kas neina, tyrimai trunka per trumpai.

Bet esą aišku, kad keliuose šalies regionuose sparčiai plinta britiškoji viruso atmaina.

„Mes tik gero pusantro mėnesio užsiimame reguliaria, sistemine sekoskaita, analitinių ir vertingų įžvalgų daug dar neturime, tačiau žinome, kad Marijampolės ir Vilniaus regionuose jau dominuoja britiškoji atmaina su savo kitokiu greičiu, kitokiomis pasekmėmis“, – teigė A.Dulkys.

TAIP PAT SKAITYKITE: Koronavirusas Lietuvoje: per parą – 853 nauji atvejai, 7 mirtys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis