Moteris kreipėsi į visas įmanomas valstybines įstaigas, įrodinėdama, kad laidojimo namai, priklausantys VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai, negavę sutikimo, įsikūrė per arti jos gyvenamojo namo, tačiau kova, anot moters, buvo bevaisė. Savo ruožtu Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai atstovaujantis advokatas Darius Krukonis tvirtino, kad laidojimo namai veikia teisėtai.
Prieš dvejus metus, 2008-ųjų pavasarį, Vilniuje, Palydovo g. 13/Topolių g. 1, šarvojimo paslaugas pradėjo teikti VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba. Šios įstaigos įkurtas laidojimo biuras (šarvojimo salė – aut. past.), pasak D.Jermolajevos, yra keli metrai nuo gyvenamųjų namų.
Remiantis Lietuvos higienos norma „Žmonių palaikų vežimas, laikymas, šarvojimas, bendrieji higienos reikalavimai“, laidojimo biurams turi būti nustatomos sanitarinės apsaugos zonos 100 metrų spinduliu nuo gyvenamųjų namų. Kai atstumas iki gyvenamųjų namų mažesnis, reikia atlikti gyventojų apklausą ir gauti jų sutikimą.
„Į mus šarvojimo salės vadovas nesikreipė ir mūsų sutikimo steigti šarvojimo salę negavo“, – tvirtino D.Jermolajeva.
Pasak Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai atstovaujančio advokato D.Krukonio, problema yra visai ne čia. „Negaliu kol kas pasakyti, kur ji yra, bet tikrai ne čia“, – nukirto advokatas.
Veiklą sustabdė laikinai
D.Jermolajeva teigė, kad 2008-ųjų liepą kreipėsi į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą (VSC) dėl neteisėtai be leidimo-higienos paso veikiančios šarvojimo salės. Tuomet VSC moterį raštu informavo, kad įstaigos ūkinės komercinės veiklos sąlygos neatitinka sveikatos saugos aktų reikalavimų, ir įstaigos veikla buvo sustabdyta.
„Vis dėlto įstaigos vadovas siekė veiklą atnaujinti į pagalbą pasitelkdamas toliau esančių namų gyventojus, ignoruodamas šalia įkurtos šarvojimo salės gyvenančius žmones. Ir maždaug po 6–7 mėnesių veikla buvo atnaujinta“, – pasakoja D.Jermolajeva.
VSC duomenimis, VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba leidimą-higienos pasą laidotuvių ir su jomis susijusiai veiklai (žmonių palaikų šarvojimui) gavo 2009 m. liepos 29 d.
„Kad įmonė laidojimo paslaugas teikia be leidimo-higienos paso, Vilniaus VSC ar jai pavaldžios teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos sužino tik gavusios informacijos apie neteisėtai vykdomą veiklą. Taigi, jeigu jūsų minimas biuras kurį laiką veikė be leidimo-higienos paso, vadinasi, niekas tuo metu nesikreipė į teritorinę Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą“, – aiškino Vilniaus VSC Saugos kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Renata Kudukytė.
Pasak jos, kai tik buvo gauta Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos paraiška, kuria prašoma leidimo-higienos paso, iškart buvo įvertintos šio laidojimo biuro veiklos sąlygos ir leidimas-higienos pasas išduotas.
Anot D.Jermolajevos, kadangi laidojimo biuras yra vos 8 metrai nuo gyvenamųjų namų, naktį miegoti tiesiog neįmanoma.
Pernai liepą įsigaliojus Laidojimo paslaugų teikimo veiklos licencijavimo taisyklėms, šarvojimo paslaugų teikimo veikla besiverčiantiems ūkio subjektams, turintiems tik leidimus-higienos pasus, privaloma turėti licenciją, kurią išduoda Aplinkos ministerija (AM).
„Iki šios dienos VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba šios licencijos neturi, tačiau įstaiga turi higienos pasus, o dėl licencijos kreipėsi į AM. Sprendimas dėl licencijos išdavimo bus priimtas artimiausiu metu“, – „15min“ patvirtino AM atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
Buvo likusi reklamos iškaba
D.Jermolajevos teigimu, nors laidojimo biuro veikla tol, kol gautas centro leidimas, buvo sustabdyta, ant pastato, kaip ir anksčiau, buvo likusi reklaminė iškaba „Šarvojimo salė“.
Pasak Vilniaus savivaldybės Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotos Daivos Savickienės, VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba reklamos iškabai ant pastato fasado leidimą gavo nuo 2009 kovo 3 d. Leidimas galioja trejus metus.
D.Jermolajeva stebėjosi, kodėl leidimas išduotas tik tada, o ne nuo laidojimo biuro veiklos pradžios – 2008 m.
Vilniaus savivaldybės administracija „15min“ taip pat informavo, kad leidimas Naujosios Vilnios Šv.Kazimiero bažnyčios ir Vilniaus arkivyskupijos laidojimo paslaugų reklamai su nuoroda ant reklaminio stovo teritorijoje prie Palydovo g. 15 išduotas 2008 m. liepos 10 d.
Problemų virtinė
„Mūsų kiemų įvažiavimus dažnai užstato į laidojimo namus susirinkę žmonės, nes bažnyčiai priklausanti stovėjimo aikštelė, kuria naudojasi ir laidojimo namai, yra labai maža. Jau ne kartą negalėjome išvažiuoti iš savo kiemo“, – apie patiriamus nepatogumus pasakojo D.Jermolajeva.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Tarp D.Jermolajevos gyvenamojo namo ir šarvojimo salės (kurią rodo moteris – aut past.) – vos 8 metrų atstumas. |
Taip pat, anot moters, kadangi laidojimo biuras yra vos 8 metrai nuo gyvenamųjų namų, naktį miegoti tiesiog neįmanoma.
„Beveik visų privačių namų šeimininkai turi šunis, kurie visą naktį loja, nes laidojimo namuose gedintys žmonės eina į lauką parūkyti ar pasikalbėti“, – pasakojo moteris.
Atstumo laikymosi reikalavimai – ne visiems
Vilniaus VSC „15min“ informavo, kad reikalavimai dėl atstumo laikymosi tarp laidojimo namų ir gyvenamųjų pastatų yra taikomi tik naujai įrengiamiems laidojimo paslaugas teiksiantiems objektams.
„Viename iš Vilniaus VSC man adresuotų raštų irgi taip teigiama“, – sakė D.Jermolajeva. Jos teigimu, rašte pabrėžta, kad minėti reikalavimai netaikomi jau veikiančioms įmonėms, turinčioms leidimus-higienos pasus.
„Vadinasi, Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai 2009 m. liepą išduodant leidimą-higienos pasą verstis laidotuvių veikla buvo privaloma atsižvelgti į atstumo reikalavimus, kurie buvo patvirtinti 2007 birželio 15 d. Kodėl į juos nebuvo atsižvelgta?“ – klausė moteris.
