Priimtame įstatyme numatyta, kad „žmogaus palaikai į užsienio valstybes vežami gavus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos išduotą leidimą vežti mirusiojo kūną (laissez-passer)“. Žmogaus palaikų gabenimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams tvarką nustatys Vyriausybės įgaliotos institucijos.
Anksčiau Seimas buvo priėmęs nuostatą, kad Vyriausybės leidimo reikia tik norint išvežti palaikus į šalis, kurios yra ratifikavusios 1973 metų spalio 26 dieną Strasbūre priimtą susitarimą dėl mirusiųjų kūnų pervežimo.
Valstybės vadovė pernai gruodį šį įstatymą pavadino diskriminaciniu ir jį grąžino Seimui svarstyti iš naujo.
„Susidarytų tokia situacija, kai, pavyzdžiui, žmogaus palaikus vežant iš Lietuvos į Latviją gauti leidimą reikėtų, o norint žmogaus palaikus vežti į kitą Europos Sąjungos valstybę, pavyzdžiui, Lenkiją, toks reikalavimas gauti leidimą nebūtų taikomas“, – praėjusią savaitę pristatydama veto Seime sakė prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė.
Prezidentūros duomenimis, šį susitarimą yra ratifikavusios 23 iš 47 Europos Tarybos valstybių, tarp jų – tik 17 iš 28 Europos Sąjungos valstybių narių. Todėl vežant palaikus į kitas šalis Vyriausybės leidimo nereikėtų.