Čia trumpai apžvelgsime, kaip galima pasiruošti paprastoms situacijoms, tokioms kaip elektros dingimas ir kaip dera ruoštis tikrai ekstremalioms, kai gali tekti skubiai palikti namus nenumatytam laikui. Prieš tai rekomenduoju gerai susipažinti su PAGD (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento) rekomendacijomis svetainėje.
Pirmiausia pasirūpinkite namais
Dažniausiai pasitaikanti, nepatogumų sukelianti situacija Lietuvoje yra elektros dingimas. Paprastai jis būna trumpalaikis ir trunka vos keletą valandų, tad kodėl jį minime pirmiausia? Nes nuo elektros priklauso viskas, įskaitant ir vandens tiekimą į mūsų namus.
Atsakykite sau į klausimą — jei ilgesniam laikui (parai ar dviems) dings elektra, kaip aš: įsigysiu maisto ar kuro, paruošiu valgyti, nusiprausiu, nuleisiu vandenį tualete, kuo užsiimsiu pats ar užimsiu vaikus, kuo pasišviesiu vakare, kaip įkrausiu telefoną ar šildysiuosi, jei tai bus žvarbi žiemos naktis, ar turėsiu pakankamai kuro automobilyje, o grynųjų piniginėje, jei staiga prireiks išvykti, kaip sužinosiu, kas vyksta aplink?
Kokių papildomų daiktų ar atsargų reikia namie?
Namai yra mūsų tvirtovė, todėl pirmiausia reikia pasirūpinti ja. Rekomenduoju atsargų ruošimą pradėti būtent nuo namų. Nuspręsti, kokių atsargų jums prireiks gali padėti toks būdas: struktūruotai surašykite savo dienos eigą ant popieriaus lapo. Aprašykite visus veiksmus, kuriuos kasdien atliekate ir priemones, kurias naudojate užduotims atlikti.
Pavyzdžiui, dantų valymui reikės šepetėlio, dantų pastos ir vandens. Tada jūsų lauks pusryčiai su kava, naujienų skaitymas. Tam reikės maisto, vandens, priemonių vandeniui virti, interneto ryšio ir įkrauto telefono. Nustebsite, kiek daug visko mums reikia kasdien, nors apie tai nė nesusimąstome. Sąrašas greičiausiai bus ilgas ir atrodys brangus, todėl padalinkite išlaidas keliems mėnesiams, paskirdami sau fiksuotą mėnesio biudžetą. Tai leis, pirmiausia, pasirūpinti svarbiausiais dalykais. Labai svarbu nusistatyti aiškius prioritetus ir nepasiduoti norui kuo greičiau įgyvendinti naujai kilusias idėjas.
Naudodami tokį metodą būsite tikri, kad nepamiršote mažų, bet svarbių smulkmenų, kurios gali sukelti nepatogumų tada, kai to mažiausiai tikėsitės. Apgalvokite, kaip galėsite atlikti kasdienines užduotis, tarkime, maisto ruošimą, jei neveiks elektrinė kaitlentė ar iš čiaupo nebėgs vanduo. Juk reikės ne tik virti maistą, bet ir išmesti maisto likučius, plauti indus.
Nors Lietuvoje akcentuojamas 3 dienų rezervas, to gerokai per maža. Rekomenduočiau turėti įvairių atsargų bent jau savaitei ar dviems patogaus gyvenimo: maisto, pakankamą kiekį vandens, tualetinio popieriaus, vienkartinių indų ir šiukšlių maišų, baterijų ir daug kitų daiktų, kurių sąrašą būsite sudarę. Jei turite galimybę laikyti didesnius kiekius atsargų, sukaupkite jų 2–3 mėnesiams.
Maisto atsargoms siūlau rinktis ilgo galiojimo produktus, kuriuos naudojate ir mėgstate. Senesnius maisto produktus nuolat pakeiskite šviežesniais. Tai nereikalaus iš jūsų didelių papildomų finansinių išlaidų ir neteks rūpintis produktų galiojimu, o atsargose bus būtent tie produktai, kuriuos nuolat vartojate (patikėkite, ne visi konservai yra vienodai skanūs). Į atsargas įtraukite ir skanėstų ar įvairių gėrimų — tokios smulkmenos labai pakels ūpą.
Nepamirškite nuolat atnaujinti ir papildyti šeimos vaistinėlės ir pasirūpinti pramogomis, kurioms nereikia elektros. Pramogos svarbu, kad galėtumėte kažkuo užimti protą ir rankas. Išvengsie nuobodulio ir konfliktų.
Ypač norėčiau pabrėžti vandens atsargų svarbą, nes jis reikalingas gerti, gaminti maistą, plauti indus, praustis ar plauti rūbus, jo gali prireikti kur kas daugiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Nenuvertinkite ir higienos svarbos.
Grįžimas į namus
Didesniąją laiko dalį mes praleidžiame ne namuose ir esant ekstremaliai situacijai, geriausia strategija yra grįžti į namus (nebent jie atsiduria tikrai nesaugioje zonoje ir jums būtina evakuotis). Namie turėsite daugiau patogumų, atsargų ir pramogų, nei galėtumėte su savimi turėti bet kur kitur.
Greičiausiai namo grįšite įprastai — automobiliu ar viešuoju transportu. Visgi, priklausomai nuo situacijos, gali būti, kad taip grįžti nebegalėsite, todėl kasdien su savimi verta turėti keletą daiktų, kurie būtų naudingi, jei grįžimas į namus užtruktų ilgiau nei įprastai.
Rekomenduoju su savimi turėti žibintuvėlį, truputį grynųjų, vaistų nuo skausmo (ar nedidelę atsargą kitų jums būtinų vaistų), pleistrų, energetinį batonėlį ar riešutų alkiui numalšinti, buteliuką vandens, rašiklį ir užrašinę. Naudingas būtų ir mažas lenktinis peiliukas su žirklutėmis. Dalį daiktų galite laikyti automobilyje arba darbe. Šia tema plačiau galite pasidomėti internete ieškodami informacijos pagal raktinį žodį EDC (Everyday Carry). Nepamirškite panašiomis priemonėmis aprūpinti ir savo šeimos narių.
Jei turite vaikų suplanuokite, kas ir kaip pasirūpins jų paėmimu iš darželio ar mokyklos, kaip palaikysite ryšį jei jo nebus. Vaikai turi žinoti, kaip elgtis, jei neatvyksite pasiimti laiku ar nepavyks su jumis susisiekti. Patikėkite, net paprastas veiksmų planas pareikalaus nemažai laiko ir kūrybingumo. Didelis privalumas — įvairius scenarijus aptarinėti kartu.
Kad neskambėtų bauginančiai, planų rengimą šeimoje ar artimųjų rate paverskite žaidimu, kuriame kiekvienas dalyvis turi savo rolę ir užduotis. Žmonės linkę vengti temų, kurios yra nemalonios ir kelia nerimą, tad būkite kantrūs ir aptarimus pradėkite diskusijomis apie paprastas buitines situacijas.
Evakuacija
Jei situacija taps išties rimta ir būsite priversti išvykti, evakuacijos sėkmė priklausys nuo konkrečios situacijos ir tuometinės jūsų bei jūsų šeimos narių lokacijos (sėkmės, Vilniau!). Greičiausiai laikas nebus jūsų draugas, o stresas papildomai atims jūsų gebėjimą blaiviai mąstyti ir priimti tinkamus sprendimus. Ką tokiu atveju daryti ir kaip išvengti chaoso?
Šeimos ir artimųjų planas. Nuo jo būtina pradėti pasiruošimą ekstremalioms situacijoms. Daugelis apie tai negalvoja, nes evakuacijos tikimybė yra itin maža. Kaip jau minėjome, pati tema daugeliui nėra maloni ir kelia nerimą. Tai normali žmogiška reakcija. Bet jei emocijas pakeisite konkrečiais darbais, nerimą netrukus pakeis žinojimas, ką ir kada turite daryti. Svarbiausia negąsdinti artimųjų apokaliptiniais scenarijais. Būtent dėl šios priežasties straipsnį pradėjome nuo labiausiai tikėtinų, paprastų situacijų, tokių kaip elektros dingimas.
Su rekomendacijomis šeimos planams pirmiausia siūlyčiau susipažinti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje. Rekomendacijose neįmanoma aptarti visų niuansų, todėl žemiau paminėsiu keletą papildomų detalių, kurios gali būti naudingos.
Nuspręskite, kokius žmones ketinate įtraukti į savo planus. Ketinate vykti pas gimines į kaimą? O gal ištikus bėdai kooperuositės su kaimynais? Kuo iš artimųjų reikės pasirūpinti, o kas turės pasirūpinti savimi pats? Aptarkite savo ketinimus su visais žmonėmis. Viską apgalvoti ir aptarti reikia kol viskas ramu.
Susitikimo vietos. Tikėtina, kad prireikus evakuotis jūs nebūsite kartu, todėl pirmiausia numatykite vietas, kur ketinate susitikti. Reikia pasirinkti bent kelias vietas ir sutarti, kiek laiko lauksite taške A, B, C ir kur judėsite toliau, jei to reikalaus situacija. Atstumai tarp taškų turi būti įveikiami pėsčiomis. Žinokite ir galutinį tikslą, kur ketinate apsistoti. Gal pas gimines kaime? Verta ir ten turėti maisto atsargų, rūbų ir kitų buičiai svarbių dalykų.
Aptarkite, ką darysite, jei numatyta susitikimo vieta bus nesaugi ar iki numatyto laiko kas nors neatvyks. Raštelis ant popieriaus (dėl to jis turi būti kuprinėje su jumis) matomoje vietoje yra geras būdas palikti žinutę artimiesiems. Pageidautina, kad tai būtų lietaus nebijantis popierius ir rašiklis (jų įsigyti galite turizmo parduotuvėse). Rekomenduojama vieni kitiems rašyti SMS, ne skambinti. Tai neperkraus ryšio tinklų.
Išsiaiškinkite, kokiais maršrutais galite nuvažiuoti automobiliu ar nueiti į numatytas susitikimo vietas. Suplanuokite daugiau nei vieną maršrutą ir gerai juos įsiminkite, jei GPS būtų nepasiekiamas. Verta įsigyti ir popierinį vietovės žemėlapį.
Vairuojantiems automobilius: nuolat turėkite pakankamą kuro kiekį bake ir esminių priemonių paprastiems gedimams šalinti (tarkime galimybę pakeisti ar suremontuoti prakiurusį ratą, jį pripūsti ir pan.). Galima įsigyti inverterį (įtampos keitiklį). Jis leis įkrauti ir naudotis įvairias elektros prietaisais (pvz. kompiuteriu) automobilyje.
Alternatyvios transporto priemonės yra gera mintis, jei miestą sukaustytų spūstis ar keliai taptų nepravažiuojami dėl kitų priežasčių. Dviratis yra patikima priemonė, leisianti judėti gerokai greičiau nei pėsčiomis. Juo galėsite vežti daugiau svorio nei eidami pėstute. Galite įsigyti ir papildomus krepšius (foto). Dviratis nereikalaus beveik jokios papildomos priežiūros ir užims nedaug vietos net nedideliame bute.
Atsiminkite, kad jo padanga irgi gali prakiurti, tad pasiruoškite tam. Ir nepamirškite juo karts nuo karto pasivažinėti. Dar vienas, bet tikrai ne vienintelis judėjimo su papildomu svoriu būdas, — sodo vežimėlis. Kompaktiškas sulanksčius, naudingas kas dieną. Jis leis judėti su didesniu svoriu, net jei nesate fiziškai ištvermingi. Kelioninis lagaminas su ratukais? Kodėl gi ne!
Kam viso to reikia? Kad būtų aiškiau, pateiksiu pavyzdį, kokie iššūkiai lauktų manęs, jei tektų palikti Vilnių ir to padaryti automobiliu negalėčiau. Vien paliekant sostinę man tektų sukarti apie 16 km pėstute, kad iš Pavilnio mikrorajono pasiekčiau Ukmergės plentą. Atsižvelgiant į mano fizines galimybes (sportuoju ir stengiuosi dažniau fiziškai pajudėti), pėsčiomis užtrukčiau apie 4 valandas. Ir visa tai, jei eičiau vienas, o juk turiu vaikų, kuriuos reikėtų paimti iš ugdymo įstaigų.
Realybėje vaikai greitai pavargtų ir juos tektų nešti arba dažnai stabtelėti pailsėti. Tokia kelionė pėsčiomis šeimai galėtų trukti bent jau 5–6 val. O štai važiuojant dviračiu kelionė sutrumpėtų iki 1,5–2 valandų. Atsižvelgiant į faktą, kad Vilnius yra arti pasienio, sutaupytos 3–4 valandos, tarkime karo atveju, neabejotinai būtų aukso vertės.
Savo planus būtinai išbandykite realybėje. Į sutartas vietas nuvažiuokite viešuoju transportu, automobiliu (ryte, piko metu), tada nueikite pėstute. O trečią kartą nueikite pėsčiomis jau su išvykimo kuprine ant pečių ar net lyjant lietui. Patikėkite, vaizdas bus gerokai kitoks, nei veiksmus planuojant ant sofos. Galbūt suprasite, kad verta pradėti sportuoti ar bent jau aktyviau pajudėti.
Išvados
Atminkite: jūsų saugumas yra jūsų reikalas. Nepasiruošite, negalėsite nieko kaltinti. Tai ne vieno vakaro diskusija su šeima ar artimaisiais ir ne vienos savaitės darbas. Pasiruošimas ekstremalioms situacijoms pareikalaus ne tik jūsų laiko, bet ir lėšų. Susidursite su įvairiais iššūkiais, tad neatidėliokite ir pradėkite ruoštis dabar. Neskubėdami, bet sistemingai siekite konkrečių tikslų.
Ilgalaikis veiksmų ir išlaidų planavimas bus naudingas, nes turėsite laiko išbandyti savo idėjas realybėje ir išgryninti realius poreikius. Geriausiu atveju jūs niekada nepritrūksite maisto produktų namuose, blogiausiu atveju — būsite saugesni ir žinosite, ką daryti atėjus dienai X.
Originalus tekstas publikuotas čia.
