Apie 150 Lietuvoje veikiančių interneto tiekėjų turėtų patys pasirūpinti, kaip užkirsti kelią vartotojams patekti į nelegalias lošimo svetaines. Baiminamasi, kad ateityje į tokius „juoduosius sąrašus“ gali patekti ir kiti tinklalapiai, kaip tai nutiko Rusijoje, kai valstybinė interneto cenzūra prasidėjo nuo lozungų: „apsaugokime vaikus nuo žalingos informacijos.“
– Kokius pavojus matote? – paklausė 15min.lt IT eksperto M.Pareščiaus.
Lietuvoje yra apie 150 interneto paslaugų tiekėjų. Jiems visiems teks turėti priemones, kad valstybės nurodyti tinklalapiai būtų nepasiekiami. Kas už tai mokės?
– Iš pirmo žvilgsnio situacija gana paprasta. Šiuo metu Lietuvoje negalima azartinių žaidimų žaisti internetu, nes nėra įstatymų, kurie tai reglamentuotų. Seimas parengė taisykles, kokie lošimų operatoriai galėtų gauti licenciją ir pradėti legaliai veikti mūsų šalyje bei mokėti mokesčius.
Kyla kausimas – ką daryti su nelegaliais operatoriais? Siūloma blokuoti prieigą prie jų portalų. Čia kyla kelios problemos.
Pirmiausia, Lietuvoje yra apie 150 interneto paslaugų tiekėjų. Jiems visiems teks turėti priemones, kad valstybės nurodyti tinklalapiai būtų nepasiekiami. Kas už tai mokės?
Kitas klausimas – kiek tai bus efektyvu. Estija ir Latvija blokuoja adresus, tačiau bet kuris vartotojas per „Google“ DNS serverius per 10-15 minučių gali tokį blokavimą apeiti. Labai greitai pamatę, kad tai neefektyvu, valdžios atstovai ateis pas interneto tiekėjus ir paprašys naujų, efektyvesnių blokavimo būdų.
-
Siekiant pažaboti azartinius lošimus, Lietuvoje kuriamas interneto cenzūros precedentas
-
Bronius Bradauskas apie azartinių lošimų draudimą: kiaulė purvą visada suras
-
Šeimos sukruto: Seimas klampina nepilnamečius ir priklausomus lošėjus į liūną
-
Erikas Tamašauskas: Ar išdrįs liberalai rinkėjams sakyti tiesą? Azartinių lošimų atvejis
Tokios valstybės kaip Rusija ar Kinija įvedė rimtesnę cenzūrą ir ten draudžiamas svetaines pasiekti gerokai sunkiau. Pavyzdžiui, surinkus draudžiamą internetinį adresą gali būti blokuojamas visas interneto ryšys.
Mes esame skaičiavę, kad tokios priemonės kainuotų apie 50 mln. litų (apie 14,5 mln. eurų). Anksčiau įstatymų projektuose buvo nurodyta, kad valstybė kompensuos interneto tiekėjų patirtas išlaidas. Dabar tokios nuostatos neliko.
– Ar finansinis klausimas interneto tiekėjams šiuo metu svarbiausias?
Dabar susidaro keista situacija, kai valstybė savo lėšomis atsisako statyti muitinę, bet įpareigoja privačias įmones tikrinti kiekvieną automobilį.
– Ne tik. Nusikaltimus daro ne vartotojas, kuris naršo internete, o nelegaliai paslaugas teikiantis tinklalapis. Jam ir turi būti taikomos priemonės.
Dabar susidaro keista situacija, kai valstybė savo lėšomis atsisako statyti muitinę, bet įpareigoja privačias įmones tikrinti kiekvieną automobilį.
Kyla ir dar vienas akivaizdus pavojus. Pradėjusi interneto cenzūrą valstybė lengvai gali žengti ir kitą žingsnį į „juoduosius sąrašus“ įtraukdama vis naujus tinklalapius. Tokią situaciją matėme Rusijoje, kai valstybės vykdoma interneto cenzūra pradėta kalbant apie būtinybę apsaugoti vaikus nuo žalingos informacijos. Dabar kuriamas įrankis per daug negalvojant, kam jis bus panaudotas ateityje.
– Kodėl šis jau ilgą laiką svarstomas įstatymas kelia tiek aistrų?
Mums nepatinka interneto cenzūra ir neapibrėžti įstatymai.
– Mums nepatinka interneto cenzūra. Taip pat mums nepatinka neapibrėžti įstatymai. Turi būti aiškiai nurodyta, kad valstybė kompensuos šiuos technologinius pakeitimus, nes jie įvedami norint
surinkti daugiau mokesčių.
Kai kuriose šalyse už tai moka į asociacijas susijungę lošimo namai, nes tai taip pat jų tiesioginis interesas. Lietuvoje viskas vyksta užkulisiuose. Lošimo namų lobistai veikia politikus, šie pasiduoda spaudimui, o didžiausias galvos skausmas lieka interneto tiekėjams, kurie su azartiniais lošimais nesusiję visai.
Šie klausimai turi būti išspręsti prieš priimant tokį įstatymą. Taip pat turi būti numatyta saugiklių sistema, kuri neleis piktnaudžiauti tokiais įrankiais.
