„Po ilgų diskusijų su šeima ir kolegomis turiu pranešti svarbią žinią. Šiandien atsisakau Seimo nario mandato.
Pastaruosius pusantrų metų siekiau pateisinti rinkėjų išreikštą pasitikėjimą manimi. Nepaisant to, kad pareigas ėjau kaip Seimo opozicijai priklausančios frakcijos narys, atkakliai dirbau bandydamas įgyvendinti Tėvynės sąjungos programą ir savo rinkėjams duotą pažadą – stiprinti Lietuvą kaip inovacijoms ir aukštosioms technologijoms atvirą, ambicingą ir verslią šalį.
Jaučiasi neįvertintas
Mano iniciatyva Seime buvo įkurtas Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetis. Dirbdamas šios parlamentinės struktūros pirmininku dėmesį skyriau tinkamos verslo aplinkos startuoliams kūrimui, valstybės sumanios specializacijos veiksnumui, Lietuvos inovatyvaus verslo stiprinimui, valstybės IT ūkio valdymui ir konsolidavimu, bei kitoms pažangiai valstybės ekonomikai kurti skirtoms sritims.
Seimą palieku tvirtai pasitikėdamas opozicijos ryžtu ir gebėjimu apsaugoti Lietuvos Respubliką nuo vis dažniau pastebimų antidemokratinių tendencijų.
Visgi šis pusantrų metų darbo Seime laikotarpis atskleidė ydingus valdančiųjų darbo principus, užgesinančius bet kokias viltis vykdyti sutarimu grįstą Lietuvos ekonomikos kūrimo procesą. Nuo pirmųjų darbo dienų Seime valdantieji demonstravo nenorą ieškoti sutarimo dėl svarbiausių darbų valstybei.
Didžioji dalis mano ir kolegų teiktų įstatymo pataisų ir projektų buvo sutinkami abejingai, o dažnai ir atvirai priešiškai (buvo atvejų, kai tiesiog dėl užkaitusių valstiečių galvų įstatymo pataisų nebuvo leidžiama net pateikti). Konstruktyvus darbas vyko tik su keliais valdančiaisiais. Prieš pat Seimo rinkimus daugelio puoselėtos viltys, jog priklausomybė konkrečiai partijai ar frakcijai netaps stabdžiu priimti visuomenei naudingiausius sprendimus, visiškai nepasiteisino.
Užsimena apie verslo projektus
Šiandien matant valstiečių murkdymąsi politiniuose skandaluose, kai sąmoningai ignoruojami demokratiniai parlamentinės veiklos principai, konstruktyvus darbas nėra įmanomas. Mano galva, dabartinė politinė situacija opozicijoje veikiantiems politikams palieka tik vieną išeitį – nuosekliai vykdyti itin griežtos parlamentinės priežiūros ir kontrolės funkciją. Seimo TS-LKD frakcijos kolegos tai puikiai daro. Seimą palieku tvirtai pasitikėdamas opozicijos ryžtu ir gebėjimu apsaugoti Lietuvos Respubliką nuo vis dažniau pastebimų antidemokratinių tendencijų.
Drauge esu įsitikinęs, kad, negalėdamas rezultatyviai vykdyti savo kaip išrinkto Lietuvos parlamento nario pažadų rinkėjams, asmeninį indėlį į Lietuvos kaip inovacijomis vis labiau garsėjančios valstybės kūrimą konstruktyviau realizuosiu kitais būdais – padėdamas vystyti aukštųjų technologijų ir finansinių paslaugų startuolius, kurdamas naujas, gerai apmokamas, Lietuvos ir pasaulio ateitį kuriančias darbo vietas.
Taip pat toliau aktyviai dalyvausiu Tėvynės sąjungos veikloje“, – rašo T.Langaitis.
Jokių slaptų priežasčių nėra
Kalbėdamas su 15min T.Langaitis teigė apie priežastis pasisakęs nuoširdžiai, esą susikaupė tam tikrų dalykų.
„Manau, kad aiškiai įvardijau – konstruktyvų darbą yra labai sudėtinga dirbti. Įvardinau kodėl ir kaip. Aibė pavyzdžių. Sekate politinius įvykius, darbą Seime ir matot patys. Tokia ir priežastis“, – kalbėjo T.Langaitis.
Jis taip pat tikino, kad pastaruoju metu nieko ypatingo nenutiko, kas galėjo paskatinti jį trauktis – juo tikrai nesusidomėjo teisėsauga ar pan.: „Ne, tikrai ne, viskas yra iš tos pusės tvarkoj, nėra kažkokių staigiai nutikusių dalykų.“
Jis neslėpė vėl pasinersiąs į tą pačią veiklą, ką darė iki išrinkimo parlamentaru.
„Tai, kas gyvenime puikiai sekėsi, kur darbas vyksta konstruktyvus. Dabar ypatingai įdomus laikas, pasaulyje dėl pramonės revoliucijos vyksta labai dideli pokyčiai. Prieš dvejus metus to negalima buvo nuspėti, to mes visiškai nežinojome, tie pokyčiai vyksta dabar. Kai kuriose srityse, tarkim, finansai, tiek technologijos yra tos sritys, kur teko sėkmingai dirbti, tikrai galiu daug nuveikti tiek Lietuvos, regiono, bet ir pasaulio mastu“, – sakė T.Langaitis.
G.Landsbergis: teko rinktis tarp verslo ir politikos
Konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis BNS sakė, kad T.Langaičiui tikriausiai teko rinktis tarp verslo ir politikos, ir pralaimėjo politika.
„Nedaug anksčiau sužinojau, nei visuomenei buvo paskelbta, ir aš supratau, kad buvusio Seimo nario interesai, matyt, yra kitur, ir jų suderinti su viešaisiais neišeis. Aš manyčiau, kad tai susiję su verslo projektais, kurie prasidėjo gal ir prieš politiką, ir tenka aiškiai rinktis, ar tęsti juos, ir politika pralaimėjo“, – BNS sakė G.Landsbergis.
Klausiamas, kaip vertina tokį T. Langaičio žingsnį, partijos vadovas pažymėjo, kad mandato atsisakantis kolega išrinktas pagal sąrašą.
„Tai nėra vienmandatėje išrinktas asmuo, tuomet tikrai labai neigiamai vertinčiau tokį žingsnį, dabar, kadangi yra sąrašas, jis pasislenka. Bet žiūrint iš atsakomybės pusės, nerekomenduočiau (taip elgtis – BNS), jei manęs kas klaustų“, – sakė G.Landsbergis.
Šaltinių teigimu, šis T.Langaičio sprendimas buvo labai nemaloni staigmena G.Landsbergiui. T.Langaitis iki šiol buvo vienas artimiausių G.Landsbergio politinių bendražygių.
Šaltinių teigimu, T.Langaitis, kuris yra vienas turtingiausių Seimo konservatorių, deklaravęs turįs daugiau nei 0,5 mln. eurų turto, 600 tūkst. vertybinių popierių ir dar daugiau nei 1 mln. 200 tūkst. eurų paskolinęs, jau kurį laiką svarstė trauktis iš Seimo. Pastaruoju metu jis nesirodydavo Seime.
Teigiama, kad T.Langaitį itin domina blockchain (blokų grandinės) technologija – vieša transakcijų saugojimo sistema, į kurią jis norėtų investuoti.
40-metis T.Langaitis prieš tapdamas politiku spėjo nemažai nuveikti versle. Iš karto po studijų pradėjo dirbti investicinės bankininkystės, rizikos kapitalo, technologijų startuolių srityse.
Be kita ko, jis nurodo, kad dirbdamas investiciniame banke „Lõhmus, Haavel & Viisemann“ (LHV) jaunesniuoju partneriu, kartu su partneriais sukūrė pirmąjį rizikos kapitalo fondą Baltijos šalyse – „New Economy Ventures“. Vadovavo interneto verslo įmonėms keliose šalyse.
2000–2007 m. kūrė ir finansavo įvairius technologijų ir medijų verslus Baltijos šalyse ir Skandinavijoje. 2000 m. Estijoje įkūrė informacinių technologijų paslaugų įmonę „Webmedia Group“.
T.Langaitis tikina, kad per dešimt metų kartu su verslo partneriais sukūrė daugiau nei 500 darbo vietų, aplankė beveik 100 pasaulio valstybių, verslo patirties įgijo dirbdamas ir investuodamas 15-oje šalių.
Kas ateis į Seimą?
T.Langaitį Seime turėtų pakeisti pirmasis už patekusiųjų į Seimą sąrašo brūkšnio likęs buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Jei jis atsisakytų, į Seimą kelias atsivertų buvusiai parlamentarei Vilijai Aleknaitei-Abramikienei. Tačiau Kauno miesto tarybos narys A.Kupčinskas, nesėkmingai dalyvavęs 2016 m. Seimo rinkimuose, jau patvirtino, kad eis dirbti į Seimą.
