Buvęs ilgametis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pirmininkas V.Valančius, tapęs eiliniu šio teismo teisėju, pretendavo tapti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) teisėju, tačiau nesėkmingai. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai pateikė Danutės Jočienės, Dovydo Vitkausko ir Vygantės Milašiūtės kandidatūras, iš kurių asamblėja išrinks tinkamiausią.
Tai, kad jis nepateko net tarp trijų atrinktųjų, V.Valančiui skausmingas smūgis. 2004 metais, pirmą kartą pretenduodamas į EŽTT teisėjus, jis pateko į trejetuką, tačiau tuometis prezidentas Rolandas Paksas nusprendė, kad tinkamiausia – D.Jočienė, tuo metu dirbusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstove EŽTT. Praėjus šešeriems metams V.Valančiaus reitingas dar labiau nusmuko.
Tai, kad jis nepateko net tarp trijų atrinktųjų, V.Valančiui skausmingas smūgis.
„Man atrodo, kad buvo devyni pretendentai į EŽTT teisėjus, – paaiškino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, dalyvavęs premjero potvarkiu sudarytoje darbo grupėje. – Mūsų grupės uždavinys buvo sudaryti pretendentų eiliškumą. Trys pretendentai pasiūlyti premjerui, vėliau prezidentei. Tuo pačiu metu buvo pateiktas ir visų kitų pretendavusiųjų sąrašas, surašytas eiliškumo tvarka. V.Valančius liko 4 vietoje, jeigu neklystu. Kandidatams buvo taikomi kriterijai, nurodyti EŽTT atmintinėje, – aukštos moralinės savybės, kvalifikacija, puikus vienos Europos Sąjungos kalbos mokėjimas ir gebėjimas susikalbėti antrąja kalba. Kalbų mokėjimas mūsų kandidatams buvo vienas iš slenksčių. V.Valančiaus anglų kalbos įgūdžiai tikrai geri, tačiau dėl prancūzų kalbos... Jo antros kalbos lygis, palyginti su kitų pretendentų, aiškiai buvo žemiausias, nors pagal kitus kriterijus jis tikrai kilo į viršų.“
Ne Kiškio metai
Pagal Rytų kalendorių Kiškio metais gimusiam V.Valančiui 2009–ieji buvo akivaizdžiai nesėkmingi. Po beveik dvidešimt metų trukusio kopimo aukštyn karjeros laiptais jis tapo paprastu teisėju.
2008 metų lapkritį pasibaigus LVAT pirmininko kadencijai V.Valančius tikėjosi į šias pareigas būti paskirtas antrą kartą. Tačiau 2009–ųjų sausį surengtoje atrankoje, kuriai paraišką buvo pateikęs ir V.Valančius, jį ištiko nesėkmė. Tuometis prezidentas V.Adamkus neteikė Teisėjų tarybai svarstyti nė vieno iš kandidatų, nes „nematė tinkamiausio“.
Stažuotojo skrydis
V.Valančiaus karjeros pradžia – 1990–ieji, kai jis, 1986 metais baigęs studijas Vilniaus universiteto Teisės fakultete ir ketverius metus išbuvęs Vilniaus Lenino rajono prokuratūros stažuotoju ir prokuroro padėjėju, mėnesį padirbėjo Generalinėje prokuratūroje eiliniu prokuroru. Yra manančiųjų, kad plungiškiui sostinėje įsitvirtinti padėjo jo dėdė, ėjęs svarbias pareigas Lietuvos komunistų partijos Centro komitete.
V.Valančius teisėju tapo likus dešimčiai dienų iki 1991 metų sausio 13–osios įvykių, gavęs ne tik tuomečio Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Artūro Paulausko sutikimą, bet ir Maskvos statytinio LSSR generalinio prokuroro Antano Petrausko palaiminimą. A.Petrauskas savo įsakymu V.Valančių atleido iš darbo kaip lojalų pareigūną, išrinktą į „liaudies teisėjus“.
Nuo 1991 metų iki 1994–ųjų V.Valančius dirbo Vilniaus miesto 1–ajame apylinkės teisme ir per trejus metus pakilo net iki teismo pirmininko pavaduotojo, nors iki tol sugebėjo tik padėti prokurorui. Nuo 1995 iki 2002 metų jis teisėjavo Lietuvos apeliaciniame teisme, kur tapo Civilinių bylų skyriaus pirmininku. O 2002–aisiais, įsikūrus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, vos dešimties metų teisėjo darbo stažą turintis V.Valančius tapo pirmuoju naujai įkurto teismo pirmininku.
V.Valančiui aktyviai dalyvaujant sukurta dabartinė teismų įstatyminė bazė, kuri leido susiburti uždaram teisėjų klanui ir kuri nulėmė totalų visuomenės nepasitikėjimą visa Lietuvos teisine sistema.
Įstatymų kūrėjas
V.Valančiui aktyviai dalyvaujant sukurta dabartinė teismų įstatyminė bazė, kuri leido susiburti uždaram teisėjų klanui ir kuri nulėmė totalų visuomenės nepasitikėjimą visa Lietuvos teisine sistema. Jis buvo Civilinio proceso kodekso rengimo (1995–2001) darbo grupės vadovas, Teismų įstatymo naujos redakcijos (2000) rengimo darbo grupės narys, Jungtinių Tautų inicijuoto Lietuvos teisėjų mokymo centro veiklos įvertinimo darbo grupės narys (2000), Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) sutaikymo ir arbitražo teismo arbitras.
V.Valančius vadovavo Lietuvos teisėjų asociacijai, buvo Lietuvos teisininkų draugijos tarybos ir valdybos narys, Baltijos teisėjų tarybos pirmininkas, Atviros Lietuvos fondo ekspertas, Europos teisėjų tarybos (patariamoji Europos Tarybos institucija) narys.
Dabar Lietuvos teisėjų asociacijai vadovauja Vytas Milius, o LVAT pirmininko pareigos laikinai patikėtos Ričardui Piličiauskui.
Negi Lietuvos teisėsauga pradeda apsivalymą nuo senosios korumpuotos valdžios favoritų?