Italijos žiniasklaida: Kaščėjus nemirtingasis, Balkanai Kaune, Ryga – Vilniaus centre

Atsakymas į paskutinį klausimą: taip, deja, vis dar painioja. Pirmadienį Italijos nacionalinės televizijos RAI TRE kanalas žinių laidoje nušvietė Pranciškaus kelionę į Latviją ir apmaudžiai pakartojo klasikinę klaidą: stambiu planu rodė Vilniaus katedrą, tačiau pasakojo apie liuteroniškąją Rygos „Doms“ bažnyčią.

Keistokas buvo ir įtakingo Romos dienraščio „La Repubblica“ redakcijos sprendimas. 50 puslapių sekmadienio laida išėjo su stambia Pranciškaus nuotrauka pirmojo puslapio centre. Tačiau Vilniuje viešintis pontifikas įamžintas raudonos vėliavos su penkiomis žvaigždėmis fone. Šventąjį Tėvą sveikino ne Lietuvos, o Kinijos maldininkai.

Kodėl? Situaciją paaiškino „La Repubblica“ specialusis korespondentas Vilniuje: „Pirmąją apaštalinio vizito Baltijos šalyse dieną dėmesį „pavogė“ Vatikano ir Pekino susitarimas dėl vyskupų skyrimo“. Visas dvyliktasis dienraščio puslapis skirtas Vatikano ir Kinijos santykių normalizavimo problemai. Į Vilnių atskridęs spec. korespondentas apie prasidėjusį Pranciškaus vizitą Vilniuje sekmadienį neparašė nieko. Tiesa, laikraštyje vis tik atsirado vietos popiežiaus nuotraukai tarp Lietuvos vaikų.

Didžiausias Italijos dienraštis – „Il Corriere della Sera“ sekmadienį išėjo 312 tūkstančių egzempliorių tiražu. Specialiojo korespondento straipsnis iš Vilniaus pasirodė dešimtajame puslapyje, bet pasakojo ne apie Lietuvą, o apie Kinijos ir Vatikano užsienio reikalų viceministrų pasirašytą istorinį susitarimą, kuriuo popiežiui Kinijoje bus leista nominuoti vyskupus (Kinijoje iš viso yra 10 milijonų katalikų).

Pauliaus Jurkevičiaus nuotr./Italijos žiniasklaida aprašo popiežiaus Pranciškaus vizitą Lietuvoje

Šiek tiek daugiau dėmesio apaštaliniam vizitui Milano dienraščio žurnalistas skyrė pirmadienį: tryliktajame puslapyje pasirodė straipsnis „Popiežius meldžiasi už Vilniuje nužudytus žydus“. Autorius primena: „Vilnius buvo Šiaurės Jeruzalė, čia buvo kalbama jidiš, iš 200 tūkstančių Lietuvos žydų 96 procentai buvo nužudyti“.

Dienraščio žiniomis, atkreipti Pranciškaus dėmesį į žydų tragediją Lietuvoje vizito išvakarėse prašė Italijos žydų asociacijos prezidentė.

Tiesa, kiek toliau „istoriniu“ tituluojamas 1876 metais įkurtas Milano dienraštis gėdingai pasimeta Europos geografijoje: „Bergoglio apie tai kalbėjo Angelo maldoje šimtui tūkstančių maldininkų pasibaigus pirmosioms mišioms Balkanų šalyse“. Balkanų?

Kitas įtakingas Italijos dienraštis – Turino „La Stampa“ aprašo popiežiaus apsilankymą Vilniaus žydų geto teritorijoje, emocingai pasakoja apie tai, kaip jėzuitas argentinietis Jorge Bergoglio buvusį KGB kalėjimą lanko lydimas lietuvio Sigito Tamkevičiaus: „jėzuito, kuris KGB kamerose neišdavė tikėjimo bičiulių“.

Pauliaus Jurkevičiaus nuotr./Italijos žiniasklaida aprašo popiežiaus Pranciškaus vizitą Lietuvoje

„La Stampa“ savo skaitytojams primena ir ne itin malonius dalykus – apie „vietinio nacionalistų fronto kolaboravimą“. Tačiau užsimena ir apie tuos lietuvius, kurie gelbėjo žydus nuo nacių teroro.

Katalikų dienraštis „Avvenire“ buvo turbūt vienintelis Italijos dienraštis pirmuosiuose puslapiuose nušvietęs apaštalinį vizitą Baltijos šalyse. „Avvenire“ išsiskyrė iš kitų leidinių ir tuo, kad nepainiojo Baltijos su Balkanais, Vilniaus su Ryga, pabrėžęs Pranciškaus žodžius susitikime su jį lydinčiais žurnalistais skrydžio iš Romos į Vilnių metu: „Šios valstybės (Lietuva, Latvija, Estija) – panašios, bet jos yra skirtingos. Taigi, jūsų dėmesiui, – „un bel lavoro“, – smagus darbas“ – perspėjo žiniasklaidą Pranciškus.

Pauliaus Jurkevičiaus nuotr./Italijos žiniasklaida aprašo popiežiaus Pranciškaus vizitą Lietuvoje

Vizito proga „Avvenire“ savo skaitytojams pateikia apžvalgininko Giorgio Ferrari straipsnį „Maskva ir toliau kelia baimę“, kuriame bando analizuoti šio reiškinio priežastis. „Trys Baltijos respublikos, trys trapios valstybės, kurias vienija ta pati drakono Kaščėjaus – rusiškų pasakų personažo – gūdžios ir nenugalimos blogio personifikacijos baimė“ – tokiais žodžiais pradeda savo analizę italų apžvalgininkas.

Jo nuomone, nei Briuselio, nei NATO, nei pritingusios sąjungininkės JAV patikinimai nepajėgia išsklaidyti šios giliai įsišaknijusios baimės.

G.Ferrari ne tik vardija istorines Baltijos valstybių požiūrio į rusišką „mešką“ priežastis, bet pasakoja ir apie dabartį, apie kone kasdien iš Kaliningrado bazių kylančius Rusijos karinius orlaivius, bandančius NATO teritoriją saugančių sąjungininkų nervus ir kantrybę.