2018 11 01

Įtartinas pagalbos šauksmas pasiekė ir lietuvius užsienyje: šeima pelnosi iš vaiko nelaimės?

Apie telefoninius sukčius esame girdėję bene kiekvienas. Ne naujiena ir po namus vaikštantys banknotų tikrumo, langų sandarumo ir panašių nesąmonių „tikrintojai“. Tačiau ar žinojote apie naują (nors turbūt seną kaip pasaulis) būdą nesąžiningai prasimanyti pinigų? O kas geriausia, kad už šį metodą veikiausiai negresia jokia baudžiamoji atsakomybė. Bent jau šio straipsnio herojei, kuri, spėjama, antrus metus niekieno netrukdoma renka pinigus iš lengvatikių, kuriems ašarą spaudžia ir piniginė veriasi girdint jos graudžią vaiko traumos istoriją.
Šiltas ir gražus ruduo Vilniuje
Šiltas ir gražus ruduo Vilniuje / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Pagalba – svarbu

Pastaruoju metu sunkių ligų ar didelių nelaimių užklupti žmonės neretai tautiečių pagalbos prašo per įvairias visuomenės informavimo priemones. Toks bendruomenės solidarumas tikrai verčia kalnus.

Populiariausi šalies portalai, viešindami skaudžias istorijas bei prašydami visuomenės finansiškai paremti, pagelbėja daugybei itin sunkiose gyvenimo situacijose atsidūrusių žmonių.

Lietuviai – geraširdžių tauta: žiniasklaida skelbia apie labdarai surinktas didžiules pinigų sumas.

Tačiau tokios sėkmės istorijos įkvepia ne tik kilnių tikslų vedamus asmenis. Taip savo tautiečių, tarp kurių ir kėdainiečiai, gerumu nusprendė pasinaudoti ir viena ne visai sąžininga jonavietė. Moteris socialinio tinklo „Facebook“ vienoje iš Kėdainių grupių, skirtoje vaikus auginančioms mamoms, paskelbė sukrečiantį įrašą, kuriame prašoma pagalbos smarkiai veiduką apdegusiam jos mažamečiui sūnui. Moteris bėdojo, kad daugiavaikė šeima neišgalinti sužalotam vaikui nupirkti gydymui reikalingų brangių vaistų. Prie minėto „Facebook“ įrašo pridėtas ir „Lietuvos ryto“ televizijos videoreportažas apie šią nelaimę, tad dėl įvykio tikrumo nelieka nė menkiausios abejonės.

Tiesa, socialinio tinklo įraše nepasivarginta sukonkretinti, nei kiek vaistai kainuoja, nei kokios sumos reikėtų – paprasčiausiai nurodoma sąskaita, į kurią geraširdžiai turėtų pervesti pinigus.

Įtartina istorija

Vis dėlto keista, kodėl Jonavos rajone gyvenanti moteris pagalbos prašo kėdainiečių, o ne savo kraštiečių. Nejaugi jonaviečiai tokie kietaširdžiai ir liko abejingi daugiavaikės šeimos nelaimei. Ar lėšų reikia tiek daug, kad Jonavoje nepavyko surinkti?

Susisiekus su pagalbos prašytoja, anot jos, būtent antrasis variantas ir yra teisingas – jonaviečiai paaukojo nepakankamai pinigų, o dar ir labai apkalbėjo ir smerkė, tad ji nusprendusi pagalbos kreiptis į kaimyninį rajoną, kur apkalbų mažiau, o gal ir paaukota bus daugiau.

Pokalbio su veiduką apdegusio vaiko motina metu, ji nė nemirktelėjusi išpyškina, kad vaikas nudegė vos prieš pusmetį. Taip pat pašnekovė skundėsi, kad 8 asmenų šeimos (šeimoje auga 6 vaikai) pajamos labai menkos, į rankas moteris gaunanti vos kiek daugiau nei 200 eurų, dar apie 500 Eur yra kas mėnesį pervedama į specialią kortelę, su kuria galima atsiskaityti tik už produktus prekybos centre.

Menkų šios šeimos pajamų priežastis klasikinė – abu sveiki daugiavaikiai sutuoktiniai yra bedarbiai. O nedirbantys nei vienas, nei antras tik todėl, kad… neapsimoka! Mat beveik visą uždarbį atimtų antstoliai.

Dar pašnekovė atskleidžia, kad jos vyras kažkada turėjo bėdų su alkoholiu, tačiau dievagojosi, kad šiuo metu abu gyvenantys blaiviai.

Nieko gero

Taip, veiduką vargšas, šiuo metu 7 metų mažylis iš tiesų apdegė, tačiau tai įvyko kone prieš dvejus metus, o ne prieš pusmetį, kaip „Rinkos aikštei“ teigė jo motina. Šis faktas paaiškėjo susisiekus su Jonavos r., Ruklos seniūnijos, kurioje prašinėtoja su šeima gyvena, seniūnu.

Vos išgirdusi, kokiu reikalu jiems skambina „Rinkos aikštė“, šios seniūnijos darbuotoja tik atsiduso.

„Vaje, taip ir galvojau. Žinokit, ji taip vadinamos pagalbos ieško visoje Lietuvoje ir tos pagalbos jai tikrai nereikia. Tas vaikas seniai pasveikęs, to tepaliuko jam nereikia (vaistų, kuriems prašytoja renka pinigus – aut. past. ). Vaikas nudegė prieš beveik pusantrų metų ir yra išgijęs jau“, – dūsavo telefonu atsiliepusi Ruklos seniūnijos specialistė Joana Tarasevičienė.

Vėliau susisiekti pavyko ir su pačiu Ruklos seniūnu, šis taip pat nieko gero pasakyti negalėjo nei apie pačią pagalbos prašytoją, nei apie jos šeimos narius, net ir vaikus.

„Šie žmonės nori užsidirbti sau pinigų pragyvenimui. Iš savo vaiko nelaimės pelnosi. Į mus ir iš Danijos kreipėsi lietuviai klausdami, ar iš tiesų jai reikia tokios pagalbos, ji po visą Lietuvą ir net užsienį, po visas lietuvių bendrijas prašinėja paramos. Aš bandžiau apie tai su ja kalbėtis, bet ji mane apšaukė, visaip negražiai išvadino. Na, ir ką tu žmogui, kuris taip neadekvačiai elgiasi, pasakysi? Šeimoje tikrai nėra tokia prasta situacija, kad reikėtų prašinėti. Abu jie yra nedirbantys. Šiuo metu vyras netgi apskritai atsisakė visuomenei naudingą veiklą pas mus atlikti. Tačiau perka vienas po kito automobilius, su jais nuolat važinėja.

Štai ir šiandien aš juos mačiau. Jie iš ryto išvažiuoja, tuos vaikus palieka, jie pakankamai savarankiškai auga. Aš kiek matau, jie pramogauja, važinėdami po Jonavos, Kauno rajonus. Jie būtent tokiais būdais ir prasigyvena prašinėdami iš visur pinigų. Aš tikrai norėčiau pasakyti visiems žmonėms, kad prieš remiant tokius asmenis reikėtų įsigilinti į situaciją ir labai smagu būna, kai paskambina ir pasiteirauja seniūnijos apie situaciją. Šiuo atveju aš matau, kad šitas žmogus piktnaudžiauja kitų žmonių gerumu.

Esu neseniai matęs aš tą vaiką (nudegimą patyrusį berniuką) ir net iš arti su juo bendraudamas, beje, drausmindamas, nepastebėjau, kad vaikui kažko reikėtų, gražiai atrodė, sugiję visai gerai. Gal ir gali būti, kad vaikui dar gali reikėti kažkur kažko, bet šeima tikrai tuo gali ir turėtų pasirūpinti pati. O kad vaiko mama yra linkusi į negražias nusikalstamas veikas – tai faktas. Kiek aš žinau, ši moteris turi net ir teistumą už tai, kad paprastą bižuteriją pardavinėjo kaip aukso dirbinius“, – pasakoja Ruklos seniūnas Gintas Jasiulionis.

Pasiteiravus, ar nepaisant šios negražios istorijos pagalbos prašytoją ir jos vyrą būtų galima pavadinti gerais tėvais, seniūno atsakymas verčia tuo abejoti.

„Aš nematau, kad jie labai rūpintųsi vaikais. Jie imituoja prižiūrėjimą. Iš tikrųjų labai dažnai laksto, būna net ir po kelis kartus per dieną pas socialinius darbuotojus ar į ambulatoriją. Žinote, aš į vaiko priežiūrą žiūriu truputį iš kitos pusės, nes tai, kad tu bėgioji pas tam tikrus specialistus ir iš jų kažko prašinėji, dar nereiškia, kad tu rūpiniesi vaikais. Kai žmogus rūpinasi savo vaiku, tai jis daro nuoširdžiai, o čia tik vaizdą sudaro.

Ar gali būti doras auginimas, jei vaikai nuolat girdi keiksmažodžius? Jei vaikai šiurpina kaimynus? Mes turime daug nusiskundimų iš šios šeimos kaimynų, kad tiek patys tėvai, tiek vaikai terorizuoja žmones, išteplioja duris ir t.t. Nenoriu aš į smulkmenas veltis, bet iš esmės kaimynai nuolat jaučia terorizmą iš tos šeimos“, – žodžių į vatą nevynioja Ruklos seniūnas Gintautas.

Tad geriems žmonėms belieka patarti neprarasti budrumo ir prieš pagelbėjant įsitikinti ar nedaro meškos paslaugos „nelaimėliams“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų