„Ar būtų galimybė prie „Akropolio“ esančias aikšteles padaryti „raudona zona“ arba pas mus padaryti nemokamą stovėjimą?“, – antradienį Klaipėdos savivaldybės valdininkų paklausė verslininkas, kuriam priklauso vieni sėkmingiausių Klaipėdoje objektų – „Frydricho pasažas“ su keletu kavinių, iš dalies ir laivas „Meridianas“, kuriame veikia restoranas. Senamiesčio verslininkai antradienį buvo sukviesti į susitikimą, jame pristatyti artimiausi kultūriniai, investiciniai projektai.
Ar būtų galimybė prie „Akropolio“ esančias aikšteles padaryti „raudona zona“ arba pas mus padaryti nemokamą stovėjimą? - klausė A.Kaveckis.
Verslininkai ne vienerius metus kalba, jog būtent „Akropolis“ tapo jų priešu, nuviliojusiu klientus. Neigiamos įtakos padarė ir automobilių stovėjimo apmokestinimas senamiestyje.
Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas į klausimą atsakė daug negalvojęs.
„Tai teritorijos pavaldumo klausimas, ką galima daryti savo teritorijoje. Ties „Akropoliu“ didelė dalis teritorijos yra privati, neturime teisės įsikišti“, – sakė meras, pridurdamas, jog kitam daryti bloga viliantis, kad tau bus gerai, nėra geras sprendimas.
Vicemeras Artūras Šulcas prisiminė buvęs viename Estijos kurorte, kuriame sekmadieniais automobilių stovėjimas yra nemokamas, tačiau ties senamiestyje esančiais prekybos centrais kainuoja eurą už valandą.
Teigiama, jog su „Akropolio“ valdytojais buvo kalbėta šiuo klausimu. Valdininkai sulaukė atsakymo, jog jei mokamas automobilių stovėjimas užimtų visą miesto teritoriją nuo senamiesčio iki pat „Akropolio“, tai yra, Kauno gatvės, prekybos centro vadovai stovėjimą ties „Akropoliu“ taip pat apmokestintų, juolab, kad šioje stovėjimo aikštelėje dabar automobilius įgudo statyti neseniai duris naujame pastate atvėrusio Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato darbuotojai ir į jį einantys interesantai.
Ne zirzti, o dirbti
Pasak aktyvių Klaipėdos verslininkų asociacijos atstovės Andromedos Grauslienės, lietuviams įprasta pazirzti, pasiskųsti ir tikėtis, jog kažkas imsis ir spręs problemas.
„Viskas priklauso nuo verslininkų. Pas mus įprasta tikėtis, kad kažkas padarys, savivaldybė, ar politikai, ar NVO. Mes, kaip aktyvių verslininkų asociacija, kartu su senamiesčio verslininkais darome projektus, ar tai moliūgų naktis, ar kaimynų diena, patys inicijuojame projektus ir neprašome pagalbos“, – kalbėjo vienos senamiesčio kavinės savininkė.
Anot A.Grauslienės, viskas gali pasikeisti patiems darant darbus ir inicijuojant naujoves. Esą Klaipėdai iš tiesų neverta lygintis su sostine, kur žmonių kavinėse darbo dienomis ne ką mažiau nei savaitgaliais.
„Mūsų verslas, mes konkrečiai, nesiskundžiame, pirmadienį, antradienį juntamas mažesnis srautas, tačiau dirbam, nesiskundžiam. Problema mieste tai, kad pirmadieniais daug kas nedirba, daugelis muziejų, bandome spręsti šį klausimą, kad bent jau atplaukiant kruiziniams laivams būtų kitaip“, – sakė moteris, ir pati ragavusi darbo savivaldybėje, privačiose struktūrose. Anot jos, nepatenkintų žmonių yra visur.
Pristatė projektus
Antradienį verslininkams buvo pristatyti projektai, kurie planuojami įgyvendinti senamiestyje ir jo prieigose 2016-2020 metais. Įvairiems projektams numatyta 36,3 mln. eurų, iš kurių 22,6 mln. Europos Sąjungos lėšos.
Vienu svarbesnių projektų senamiestyje įvardijamas Bastionų kompleksas – Jono kalnelis. Jau atrinkta projektinė kompanija, kurios vizija turėtų būti įgyvendinama.
Siekiama, kad Jono kalnelis taptų maksimaliai prieinamas gyventojams, atitiktų judumo principus – būtų pasiekiamas ir neįgaliesiems bei vaikams vežimėliuose. Dabar Jono kalnelyje be vienos kitos šventės labiausiai „ūžia“ asmenys, mėgstantys neleistinai piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais viešose vietose.
„Kalba eina apie atskirų akcentų atsiradimą – fontano, istorinės medžiagos pateikimą stenduose, viso piliavietės ir fortifikacijos komplekso parodymą“, – sakė Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas.
6,4 mln. eurų vertinamas Šv. Jono bažnyčios atstatymas ir pritaikymas bendruomenės reikmėms. Prie liuteronų bažnyčios veiktų ir multifunkcinis centras.
Toliau intensyviniai vykdomas piliavietės sutvarkymas. Šiuo metu vyksta šiaurinės kurtinos atstatymas, ieškoma nuomininkų jau esančiai konferencijų salei. Šioje vietoje turėtų atsirasti interaktyvus muziejus, skirtas viduramžiams.
Naują, nepriklausomos Lietuvos šimtmetį atspindintį veidą turėtų įgyti Danės skveras, traukos objektu turėtų tapti ir Atgimimo aikštė, kurią naujos dangos dėka ketinama paversti mažiau simbolikos turinčia vieta. Viliamasi, kad iki 2020 metų pavyks įgyvendinti Muzikinio teatro rekonstrukciją. Unikalų, modernų projektą parengė vokiečių-lietuvių architektų grupė.
Dėmesio ketinama skirta ir Senojo turgaus aikštei, kurioje nieko daugiau be bulvių prekybos tam tikromis savaitės dienomis nevyksta.
Ketinama restauruoti itin daug dėmesio sulaukiančius fachverkinius pastatus, kurie sudaro visą menininkų kiemelio kompleksą.
Miesto centre turėtų iškilti nauji daugiaaukščiai garažai. Vienas numatytas ties Kultūros fabriku, dar vienas ties senąją turgaviete. Šiuo metu atliekama galimybių studija dėl privataus sektoriaus pritraukimo įrengiant aikštelę po Atgimimo aikšte.
Tikinama, jog kultūrinės naujovės senamiestyje bus juntamos jau šiemet. Savivaldybė kaip tik šiomis dienomis sulaukė paskutinių pasiūlymų kultūriniams renginiams.
