Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius T.Janeliūnas ir Mykolo Romerio universiteto politologė R.Urbonaitė sutinka – per smunkančius Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) reitingus turbūt neišvengiamai kirs bet kokie sprendimai, susiję su kainų didėjimu, naujų mokesčių įvedimu.
Ekonominiai sprendimai yra patys jautriausi, galintys turėti įtakos reitingams keistis tiek į vieną, tiek į kitą pusę.
„Tai – įvairių akcizų didinimai, lengvatų mažinimai, mokesčių pertvarkos, kurios kažkiek galėtų mažinti vienų ar kitų grupių pajamas.
Kita vertus, jei bus priimami sprendimai, gerinantys materialinę padėtį, jie gali duoti gerą rezultatą. Ekonominiai sprendimai yra patys jautriausi, galintys turėti įtakos reitingams keistis tiek į vieną, tiek į kitą pusę“, – teigia T.Janeliūnas.
Prastesni reitingai – su pirmosiomis šalnomis?
Pasak pašnekovų, vienas sprendimų, kurio pasekmes LVŽS jau galėjo spėti pajusti, tačiau žiemą, tikėtina, pajus dar labiau, – PVM lengvatos šildymui sumažinimas.
„Su PVM lengvata šildymui, jie, manau, apskritai jau per daug užsižaidė: išgirdusiems frazę „PVM lengvata šildymui“ žmonėms jau kyla alergija. Akivaizdu, jog valdžia nesugeba priimti sprendimo visiems laikams, atsižvelgiami į tai, kad tai yra itin jautri sritis.
Priimtas sprendimas taikyti 15 proc. PVM lengvatą pernelyg negelbės, nes tai nėra taip jau toli nuo nelengvatinio 21 proc. Šis klausimas yra aktualus labai didelei daliai visuomenės, tad sprendimo dėl jo įtaka bus tikrai juntama“, – kalba R.Urbonaitė.
T.Janeliūnas PVM lengvatos šildymui mažinimą taip pat priskiria prie sprendimų, mažinsiančių „valstiečių“ reitingus, nes tai didins gyventojų išlaidas, kaip ir galimas cukraus mokestis.
„Sugrąžinta, tačiau sumažinta PVM lengvata šildymui – vienas iš tu sprendimų, kurių pasekmė galėtų branginti tam tikrus produktus, ir tai būtų sutikta neigiamai. Lygiai tą pati galima pasakyti ir apie cukraus mokestį“, – sako jis.
Savo ruožtu R.Urbonaitė pažymi, kad, „jei ir toliau bus daromos tokios klaidos, kaip cukraus mokesčio atveju, kai išmetama idėja, pasiunčiama žinutė, kad didėja kainos, o tuomet bėgama slėptis į krūmus, iki galo nepagrindus ir neišaiškinus, reitingai mažės.“ Kol turima idėja be jokios analizės ir pagrindimo, pasak jos, geriau tokias idėjas pasilaikyti sau.
Jei ir toliau bus daromos tokios klaidos, kaip cukraus mokesčio atveju, reitingai mažės.
Politologė pabrėžia, kad sveikatos apsaugos sektoriuje yra daug didesnių problemų nei cukraus vartojimas. „Puikiai žinome, kas vyksta su gydytojų, slaugytojų atlyginimais, situacija sveikatos sektoriuje yra katastrofiška, jau nekalbant apie ten egzistuojančią korupciją arba „e-sveikatos“ projektą, iš kurio tiesiog yra išsityčiota“, – pabrėžia R.Urbonaitė.
Viešojo sektoriaus pertvarka: nuo katastrofos iki didelės sėkmės
T.Janeliūno teigimu, pokyčiai viešajame sektoriuje, jo optimizavimas gali būti ir vienas sėkmingiausių, ir vienas katastrofiškiausių „valstiečių“ darbų.
„Dėl viešojo sektoriaus pertvarkos poveikio LVŽS reitingams spėlioti sunku: nežinia, kiek darbuotojų apims kategorijų keitimas, perėjimas iš valstybės tarnautojų į kitą statusą. Viskas priklausys nuo rezultatų, tačiau, jei pasipils istorijos, kad biudžetinėse įstaigose vyksta valymai, pastebimi diskriminacijos elementai, pervedant į kitas, gal net prasčiau apmokamas pareigas, tai gali sukelti didelę nepasitenkinimo bangą.
Jei pertvarka lems geresnius atlyginimus, tai gali būti vienas tų darbų, kurie galėtų gerinti ir „valstiečių“ reitingus“, – kalba politologas.
Savo ruožtu R.Urbonaitė pažymi, kad, jei viešojo sektoriaus pertvarkos metu matysime buldozeriu stumiamus atleidimus, visuomenė į tai reaguos jautriai, nes tai palies didelę jos dalį, ir kilstelėti neatleistų darbuotojų atlyginimai gali negelbėti.
Politologė taip pat pažymi, kad prastas sprendimas bus toliau įsikibus laikytis idėjos porą ministerijų perkelti į Kauną: „Jei valstiečiai ir toliau nori girdėti kritiką, kad turi išsigryninti prioritetus ir daryti tai, kas šiuo metu yra svarbiausia, tuomet – pirmyn. Tačiau puikiai suprantame, kad valstybės lygiu tai nėra prioritetiniai klausimai ir esminių problemų jie nesprendžia, o teigiamo impulso reitingams toks sprendimas neturės.“
Švietimo reforma: gali būti pliusas, bet mažas
Pasak R.Urbonaitės, pokyčiai švietimo sistemoje taip pat yra jautrūs, jų įsitempusi laukia nemaža visuomenės dalis – mokytojai, mokiniai, jų tėvai, aukštųjų mokyklų bendruomenės.
„Suprantame, kad tos gairės, kurios buvo priimtos, yra tik gairės, o pagal tai vyriausybė turi parengti planą, kuris parodys aiškesnes intencijas. Sprendimų įsitempusios laukia tiek mokyklų, tiek auštųjų mokyklų bendruomenės, o priimti sprendimai tikrai gali atsispindėti reitinguose“, – teigia politologė.
T.Janeliūnas sako, kad aukštojo mokslo reforma aktuali akademinei bendruomenei, verslo elitui, kuris tikisi geresnio švietimo ir geresnių darbuotojų ateityje, tačiau didesnei daliai visuomenės, jo manymu, tai šiuo metu nėra jautrus klausimas.
„Žinoma, žmonės mato, kas vyksta, turi savo nuomonę, yra nepasitenkinimas dėl mokslo kokybės, bet vargu ar tai yra pirmaeilės svarbos klausimas, darantis įtaką reitingams. Manau, kad, jei reforma vyks sėkmingai, tai gali būti pozityvus žingsnis ir gali prisidėti prie sėkmingų darbų krepšelio“, – kalba jis.
Mažiausių pajamų didinimas: gali ir pradžiuginti, ir suerzinti
Sprendimai didinti MMA, NPD, pensijas ar kitas išmokas, pasak T.Janeliūno, gali tapti akstinu reitingams kilti.
„Gaunantiems mažas pajamas žmonėms tai yra jautru, ir net palyginti nedideli pokyčiai gali būti priimami kaip pozityvus ženklas. Tačiau tai gali būti sutikta neigiamai, jei pasirodys, kad pokyčiai per maži. Jei iš didelės diskusijos bus nuspręsta nedaug didinti išmokas, žmones tai gali tik suerzinti“, – sako politologas.
MMA didėjimas, bet kokie kiti sprendimai, kurie įneša bent kelis eurus į žmonių kišenę, visada bus sutinkami palankiai, teigia ir R.Urbonaitė. Tačiau, anot jos, klausimas, ar tikrai tai pavyks padaryti: „žinome, kaip į tai reaguoja verslas, regionai, be to, tai reikalauja didesnių valstybės biudžeto išlaidų biudžetiniame sektoriuje.“
