– Pienas vertinamas nevienareikšmiškai. Kaip iš tikrųjų yra?
– Visą informaciją, pasirodančią žiniasklaidoje, kiekvienas skaitytojas turėtų vertinti kritiškai. Reikėtų ją patikrinti keliuose šaltiniuose. Pateikti sensacingą išvadą yra gana sudėtinga, nes atliekama daug tyrimų, bet ne visi jie – kokybiški. Dėl to išvados kartais prieštarauja viena kitai. Rekomendacijos kyla iš tyrimų, kurie yra ilgalaikiai ir didelės apimties.
Šviežias, nepasterizuotas pienas, žinoma, turi tam tikrų baktericidinių savybių. Bet jei jis pasterizuojamas, tų savybių nebelieka.
Pienas gali skatinti nutukimą ar tam tikras lėtines ligas, nes didelis kalorijų suvartojimas apskritai skatina nutukimą ir tokių ligų vystymąsi. Į pieną reikėtų žiūrėti kaip į maistą, ne gėrimą. Todėl negerai pieno atsigerti po pietų ar vakarienės. Tai – maistas.
Paplitęs ir net miestuose dažnai vartojamas naminis pienas, galvojant, kad jis ekologiškas. Iš tiesų naminiai pieno produktai yra labai riebūs. Mums sunku įsivaizduoti, koks tas riebumas, nes jis retai matuojamas. Žmogus, gerdamas tokį pieną kiekvieną dieną, turi didelę riziką nutukti, susirgti cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis.
Pieno neigiamos savybės tyrinėjamos. Yra tam tikrų duomenų, kad didesnis pieno produktų vartojimas gali didinti prostatos vėžio riziką. Tačiau yra ir priešingų tyrimų rezultatų. Pavyzdžiui, kad didesnis neriebių pieno produktų vartojimas gali sumažinti storosios žarnos ir krūties vėžio riziką. Todėl konkrečių rekomendacijų, sakančių, pienas gerai ar blogai, šiandien dar nėra. Yra viena kitai prieštaraujančių mokslinių išvadų.
– Kodėl kai kurie žmonės pieno vartoti negali?
– Pieno ir jo produktų negali vartoti žmonės, netoleruojantys laktozės. Tai reiškia, kad sutrikęs fermentas laktazė, kuris virškina ir padeda įsisavinti pieno cukrų laktozę. Laktozės netoleravimo paplitimas – įvairus. Lietuvoje 30 proc. žmonių laktozės netoleruoja arba tolerancija yra sutrikusi. Azijos šalyse laktozės netolerancija gali siekti net 100 proc., tarp juodaodžių – apie 80 proc.
Pastebima, kad žarnyno gebėjimas gaminti laktazę bėgant metams sutrinka. Todėl kartais žmogus, jaunystėje gėręs daug pieno, sendamas ima jo nebetoleruoti – jaučia pilvo pūtimą, raižymą, net viduriavimą. Tačiau, yra gana nemažai žmonių, kurie, net būdami 80–90 metų, puikiai toleruoja pieną ir gali jį gerti.
– Kokia pieno vieta mūsų racione? Kokius pieno produktus turėtume rinktis pirmiausia?
– Yra gana daug mokslinių tyrimų, kuriais įrodyta, kad gyvūninės kilmės riebalai, tarp jų ir su pieno produktais gaunami riebalai, didina širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, vėžinių procesų riziką. Tad prioritetas visuomet – liesi pieno produktai. Nepastebėta, kad baltymai ar kalcis iš liesesnių produktų būtų įsisavinamas kitaip nei iš riebesnių.
– Kuo skiriasi motinos pienas nuo karvės pieno?
– Pirmiausia, skiriasi visų vitaminų, mikroelementų ir makroelementų sudėtimi. Karvės piene, palyginus su motinos, jų yra mažai, skiriasi pagrindinių maisto medžiagų proporcijos. Motinos piene – daugiau angliavandenių ir riebalų.
Svarbiausia, kad motinos pienas pasižymi imuninėmis savybėmis – žindomas kūdikis imunitetą įgyja būtent su motinos pienu. Deja, su karvės pienu tai neįgyjama. Dar žinoma, kad karvės piene mažai geležies. Taigi, jei kūdikiai ar vaikai maitinami tik karvės pienu, jie negauna pakankamai geležies, vystosi anemija.
– Seniau, prieš porą dešimtmečių, pieno būdavo duodama kai kurių specialybių žmonėms, dirbantiems kenksmingomis sąlygomis. Kaip galėtumėte tai pakomentuoti?
– Kiek man teko domėtis, tyrimai šiuo klausimu buvo atlikti labai seniai, jų amžius siekia tris dešimtmečius ar net daugiau. Jei pienas ir pasižymi kokiomis antitoksinėmis savybėmis, tai šiais laikais yra daug modernesnių būdu, kaip kovoti su kenksmingomis sąlygomis.
– Sakoma, kad jei vakare nesinori miego, reikia išgerti šilto pieno. Ar tiesa?
– Jei liaudis sako, matyt, tai tiesa. Tačiau čia aktualiau ir svarbiau tai, kad geriamas šiltas skystis, jis mus nuramina. Prieš miegą galima išgerti ir arbatos. Kita vertus, jei tai vaikas, jam galima duoti pieno. Kalbant apie suaugusius žmones, pienas neturėtų būti tas šiltas gėrimas prieš miegą.
– Ar pritariate, kad, gydantis kosulį, geriamas šiltas pienas su medumi?
– Svarbiausias elementas čia taip pat šiluma. Šviežias, nepasterizuotas pienas, žinoma, turi tam tikrų baktericidinių savybių. Bet jei jis pasterizuojamas, tų savybių nebelieka. Pati šiluma mažina uždegimą, gerina kraujotaką. Šiltas skystis su medumi tikrai rekomenduotinas.
– Ar pienas padeda žmonėms, kuriuos ėda rėmuo?
– Iš savo patirties žinau, kad šis receptas tinka ne visiems. Teoriškai pienas turėtų mažinti rėmenį, rūgštingumą. Visgi, esu turėjusi ne vieną pacientą, kuriam buvo atvirkščiai – atsigėrus pieno, ypač šalto, rėmuo sukilo.
