Kaip ir kasmet, grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą pateikė Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos.
Šįsyk 92 puslapių dokumente kalbama apie grėsmes, kylančias iš Rusijos, Baltarusijos, Kinijos, priešiškų žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lietuvos saugumo tarnybos: dešimtadalis gyventojų – Kremliaus įtakoje
TAIP PAT SKAITYKITE: Lietuvoje aktyviai veikia Baltarusijos šnipai: verbuoja ir kompromituoja opozicijos veikėjus
Taip pat apžvelgiama padėtis kibernetinio, informacinio, ekonominio ir energetinio saugumo srityse, grėsmės konstitucinei santvarkai, krizių regionai, terorizmas bei migracija.
Pažymėtina, kad pateikiamas abiejų žvalgybos institucijų neįslaptintas grėsmių ir rizikos veiksnių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimas.
Svarbiausi akcentai
- Prieš Ukrainą kariaujanti Rusija tampa totalitarine valstybe. Karas padeda stiprinti asmeninę Vladimiro Putino valdžią, nes suteikia pretekstą represuoti režimo priešininkus ir galimybę tikrinti elito bei jėgos struktūrų lojalumą. Agresija prieš Ukrainą atskleidė režimo neefektyvumą ir korupciją, nesugebėjimą užtikrinti ekonomikos plėtros. Nors Vakarų sankcijos nesukėlė ekonomikos žlugimo, šalies ūkio problemos nuosekliai auga. Artimiausioje perspektyvoje Rusija yra pajėgi tęsti karą ir išlaikyti visuomenės kontrolę, tačiau valdžia turi mobilizuoti vis daugiau šalies resursų – tai ardo režimo politinį ir ekonominį pagrindą.
- Nepaisydama Ukrainoje patiriamų nuostolių, Rusija siekia stiprinti ginkluotųjų pajėgų potencialą. Rusija didina karių skaičių ir išlaidas gynybai, taip ruošiasi ilgalaikiam konfliktui su Ukraina ir Vakarais. Nors Rusijos ekonomiką riboja sankcijos, tai netrukdys prioriteto tvarka finansuoti išaugusius karinius poreikius visuomenės gerovės sąskaita. Dėl karo prieš Ukrainą Rusijos kariniai pajėgumai Baltijos jūros regione sumažėjo tik laikinai. Rusija teiks pirmenybę kuo greitesniam regiono karinės grupuotės atkūrimui ir stiprinimui, bet šio proceso rezultatas ir trukmė labai priklausys nuo karo eigos ir Ukrainoje Rusijos patirtų nuostolių.
- Baltarusijos dalyvavimas kare prieš Ukrainą blogina saugumo situaciją regione. Baltarusija ne tik suteikė Rusijai galimybę naudotis savo teritorija karinėms operacijoms prieš Ukrainą, bet ir leido dislokuoti ginkluotųjų pajėgų kontingentą. Tai neigiamai veikia Lietuvos ir kitų NATO valstybių saugumą, nes kilus konfliktui su Vakarais Rusija nevaržomai naudotųsi Baltarusijos teritorija ir karine pagalba. Baltarusija tikisi, kad Maskvos finansinė parama padės sušvelninti šaliai taikomų Vakarų sankcijų padarinius, tačiau Rusijai patiriant nesėkmes Ukrainoje ar augant nuostoliams dėl taikomų sankcijų galimybės remti Baltarusijos režimą, labai tikėtina, mažės.
- Xi Jinpingas pradėjo kadenciją tvyrant įtampai visuomenėje ir agresyvėjant Kinijos užsienio politikai. Xi Jinpingas užsitikrino neribotą valdžią, eliminavo politinius oponentus, tačiau dėl įvairių problemų kylantis visuomenės nepasitenkinimas verčia Kinijos valdžią stiprinti saugumo aparatą ir represijomis slopinti socialinės įtampos apraiškas. Kinija demonstruoja, kad santykiuose su Taivanu yra pasiruošusi peržengti „raudonąsias linijas“, ir nors karinė invazija yra mažai tikėtina, agresyvumas Taivano atžvilgiu augs. Pekinas remia Maskvą diplomatinėmis ir informacinėmis priemonėmis, padeda mažinti Rusijai taikomų sankcijų poveikį. Artimoje ir vidutinėje perspektyvoje šalių santykiai intensyvės, tačiau taps vis labiau nelygiaverčiai.
- Rusijos žvalgybos veiklą paveikė karas prieš Ukrainą ir šaliai taikomos sankcijos. Dėl su diplomatine priedanga dirbusių žvalgybos pareigūnų išsiuntimo Rusijos galimybės vykdyti žmogiškųjų šaltinių žvalgybą Europoje ir Lietuvoje yra sumažėjusios. Pasikeitusios sąlygos verčia žvalgybas ieškoti kitų informacijos rinkimo metodų. Nors Rusijos žvalgyba didžiausią dėmesį skiria Ukrainai, į Rusiją vykstantiems ir prie sienos su šia valstybe besilankantiems Lietuvos piliečiams kyla rizikų dėl pasienyje suaktyvėjusios Rusijos žvalgybos veiklos.
- Rusija savo tikslams pasitelkia prokremliškų pažiūrų asmenis Lietuvoje. Po Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuva griežčiau riboja Rusijos propagandą, mažina jos prieinamumą, tačiau Rusijos propagandos portalams turinį kuriantys asmenys Lietuvoje tęsia veiklą. Lietuvai pradėjus šalinti sovietų kariams skirtus monumentus prokremliškų pažiūrų aktyvistai eskaluoja šio paveldo objektų klausimus ir siekia į šį procesą įtraukti tarptautines organizacijas. Kremlius suinteresuotas pademonstruoti, kad Rusijos tarptautinė izoliacija mažėja, todėl vyriausybei pavaldžios organizacijos ieškojo Lietuvoje asmenų, norinčių dalyvauti Rusijos užsienio politiką teisinančiuose tarptautiniuose renginiuose.
- Verslo ryšiai su Rusija ir Baltarusija kelia rizikų nacionaliniam saugumui ir Lietuvos reputacijai. Kai kurie interesų Rusijoje ir Baltarusijoje turintys Lietuvos verslo subjektai siekia toliau vystyti verslą šiose valstybėse. Dalis jų perkelia veiklą į sankcijų netaikančias valstybes arba bando ją vykdyti per ryšių Rusijoje ar Baltarusijoje turinčius asmenis. Organizuodami sankcijų apėjimo schemas Rusijos subjektai bandė naudotis įmonėmis ir asmenimis Lietuvoje kaip tarpininkais tiekiant Vakaruose pagamintą įrangą į Rusiją.
- Terorizmo grėsmė Lietuvoje išlieka maža, riziką kelia tik pavieniai radikalizuoti asmenys. Tarptautinės teroristinės organizacijos šiuo metu nėra pajėgios rengti išpuolių, juos planuoja ir vykdo pavieniai islamistinę ideologiją remiantys asmenys. Migracijos per Baltarusiją maršrutas tapo vienu iš kelių nelegaliai patekti į Europą. Sąlygas nelegaliai migracijai sudaro ne tik žmonių gabentojai, bet ir Baltarusijos pasienio pareigūnai. Tarp į Lietuvą patenkančių nelegalių migrantų nustatoma ryšių su teroristinėmis organizacijomis turinčių asmenų.
-
Kaip prieš Lietuvą veikia Rusijos šnipai? Dominančius asmenis gali sekti ir per telefonus
-
JAV atsargos generolas – tiesmukai apie derybas su Rusija, Krymo susigrąžinimą ir grėsmes Suvalkų koridoriui
-
NATO ir ES planuoja glaudesnę partnerystę Rusijos keliamos grėsmės akivaizdoje
-
Norvegijos žvalgybos pareigūnai: Rusija yra pagrindinė grėsmė visos Europos saugumui
-
Kinija didina karines išlaidas, kalba apie „augančias grėsmes“
Ilgalaikė V.Putino vizija
Grėsmių vertinimo dalyje, kurioje kalbama apie Rusiją, išskiriami trys dalykai:
- V.Putino valdoma Rusija tampa vis labiau totalitarinė, bet
karas ardo politinius ir ekonominius režimo pagrindus. - Kremliaus mėginama kurti sąjungininkų koalicija paremta tik
priešiškumu Vakarams. Vienintelis agresiją remiantis sąjungininkas – Baltarusija, o dešimtmečiais didinta kitų posovietinių
sąjungininkų priklausomybė negarantuoja lojalumo Maskvai
svarbiausiais užsienio politikos klausimais. - Kremlius neatsisako savo tikslų Ukrainoje ir yra pasirengęs
tęsti karą artimiausius metus nepaisydamas nuostolių ir mobilizuodamas visus valstybės resursus.
Pasak ataskaitos, V.Putino sprendimas kariauti su Ukraina skatina
totalitarizmą šalyje. Siekis atkurti Rusijos galią, panašią į Sovietų Sąjungos ar Rusijos imperijos, yra ilgalaikė V.Putino vizija.
„Todėl bandymas karu prieš Ukrainą atkurti Rusijos didybę virto stiprėjančiomis represijomis, militarizacija ir nenuosekliais bandymais
sukonstruoti režimo politiką palaikančią ideologiją.
Karas padeda stiprinti asmeninę V.Putino valdžią, tikrinti elito lojalumą, suteikia pretekstą represuoti drįstančius atvirai prieštarauti valdžios sprendimams ir nuomonei“, – teigiama mūsų žvalgybos agentūrų dokumente.
Anor jo, didėjanti tarptautinė izoliacija mažina galimybes sklisti liberalioms vakarietiškoms idėjoms, kurias režimas laiko viena svarbiausių grėsmių.
Per vienerius karo metus Rusijoje buvo galutinai sunaikintos nepriklausomos žiniasklaidos priemonės ir visuomeninės organizacijos, iš šalies savanoriškai ar priverstinai išvyko ne tik dauguma politinės opozicijos, bet ir liberalios inteligentijos atstovų.
Žvalgybininkų teigimu, karas atskleidė režimo neefektyvumą ir korupciją, išryškino Rusijos karinės galios trūkumus, parodė, kad šalis neturi galimybės savarankiškai užsitikrinti ekonominę bei technologinę plėtrą. Priklausomybė nuo energetinių resursų eksporto sustiprėjo, o alternatyvos tokiam ekonomikos modeliui nėra. Režimas tikisi perorientuoti prekybą į „draugiškus“ regionus, o prekių ir technologijų, kurioms alternatyvų nėra, įsigyti iš „nedraugiškų“ Vakarų naudodamasis sankcijų apėjimo schemomis.
Vakarų šalių sankcijos nesukėlė staigaus ekonomikos žlugimo, tačiau Rusijos ekonominės problemos – priklausomybė nuo žaliavų eksporto, neefektyvi logistika, gamybos mažėjimas dėl komponentų ir technologijų trūkumo, biudžeto deficitas – nuosekliai auga ir, tikėtina, artimiausioje perspektyvoje toliau didės.
Didžioji dalis Rusijos visuomenės pasyviai pritarė karui, tačiau paskelbta mobilizacija parodė, kad parama nėra tokia didelė, kaip siekia pavaizduoti režimo propaganda. Nepasitenkinimas režimo politika šiuo metu yra pasyvus – dažniausiai vengiama mobilizacijos, skundžiamasi dėl blogo aprūpinimo ir netvarkos kariuomenėje.
Tačiau Rusijos visuomenė ima mažiau pasitikėti propaganda, daugėja taikos derybų šalininkų.
Mūsų žvalgybos nuomone, artimiausioje perpektyvoje Rusija tikisi
glaudesnio ekonominio bendradarbiavimo su Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalimis.
Pažymima, kad Rusija siekia išsekinti ir palaužti Ukrainą bei Vakarus ilgalaikiame konflikte.
Rusija siekia visiško Ukrainos kaip savarankiškos valstybės sunaikinimo, todėl atmeta tiek konstruktyvaus dialogo, tiek konflikto sprendimo diplomatinėmis priemonėmis galimybes.
Nurodoma, kad Kaliningrado sritis išlieka didžiausiu grėsmės
šaltiniu Lietuvos kaimynystėje.
Žvalgybos vertinimu, Kremlius siekia parengti Kaliningrado sritį
visiškai izoliacijai ir savarankiškam energetinės sistemos funkcionavimui. Kaliningrado srities administracija ir verslas yra susirūpinę ekonominėmis problemomis ir siekia išlaikyti prekių bei energetinių resursų tranzitą per Lietuvą.
Tačiau požymių, kad režimo kontrolei regione kiltų didesnių politinių grėsmių, nėra. Tikėtina, kad Kremlius ir šiuo atveju sieks pademonstruoti, kad santykiai su Europos valstybėmis turi būti
vykdomi griežtai pagal Rusijos reikalavimus.
Jei tranzito sąlygos netenkins ar srityje gilės ekonominės problemos, Kremlius, tikėtina, rinksis sprendimus didinti įtampą regione, siekdamas bent simbolinių nuolaidų.
Kaliningrado srities karinės grupuotės pajėgumų užtenka vykdyti vieną svarbiausių jos funkcijų – sukurti atgrasomąjį A2 / AD (angl. Anti-Access / Area Denial) efektą, t.y. trukdyti oponentui laiku Baltijos jūros regione dislokuoti reikiamus gynybinius pajėgumus ir trikdyti jau regione esančių pajėgų veiksmus, taip galimo konflikto pirminėje fazėje suteikiant Rusijai pranašumą.
„Rusijos karinės galios sumažėjimo Baltijos jūros regione efektas bus laikinas. Rusija sieks kaip įmanoma greičiau atkurti ir stiprinti dabar dėl karo prieš Ukrainą sumažėjusius sausumos komponento pajėgumus“, – nurodoma grėsmių vertinime.
Baltarusija dalyvauja kare prieš Ukrainą
Grėsmių vertinimo skyriuje apie Baltarusiją išskiriami šie aspektai:
- A.Lukašenka remia Rusiją leisdamas naudotis Baltarusijos teritorija, oro erdve ir infrastruktūra, teikdamas aprūpinimą, sutelkdamas Baltarusijos pajėgas prie Ukrainos sienos, bet vengia tiesiogiai dalyvauti karo veiksmuose Ukrainoje.
- Konflikto su Vakarais atveju Rusija nevaržomai naudotųsi Baltarusijos teritorija, oro erdve ir infrastruktūra bei sulauktų karinės Minsko paramos.
- Pagrindinis A.Lukašenkos tikslas – išlikti valdžioje, todėl režimas vengs Baltarusijos visuomenėje nepopuliarų sprendimų, tačiau išlaikys gyventojų kontrolę ir represijas.
Pasak dokumento, A.Lukašenka dalyvauja Rusijos kare prieš
Ukrainą, tačiau agresoriumi savęs nelaiko.
„A.Lukašenka kaltina Ukrainą, kad ji neva rengiasi pulti Baltarusiją. Vis dėlto A.Lukašenka atmeta įsitraukimo į karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje galimybę. Jis pripažįsta, kad Baltarusija dalyvauja Rusijos vadinamojoje „specialiojoje operacijoje“, bet pabrėžia Baltarusijos atliekamą vaidmenį – Baltarusija neva saugo Rusijos užnugarį.
Nepaisant menamos grėsmės iš Vakarų, nuo 2022 m. vasario Baltarusijos pajėgos yra dislokuotos pasienyje su Ukraina“, – sakoma mūsų žvalgybos ataskaitoje.
Teigiama, kad Kremlius yra suinteresuotas palaipsniui stiprinti Baltarusijos susaistymą. Tai daroma vystant sąjunginę valstybę – įgyvendinant 2021 metų lapkritį pasirašytas 28 sąjungines programas, kuriose numatytos bendros netiesioginių mokesčių rinkimo taisyklės,
įvairių su finansais susijusių reguliavimų suvienodinimas.
Tikėtina, kad 2023 metais prasidės derybos su Rusija dėl sąjunginės valstybės plėtojimo 2024–2026 metais.
Labai tikėtina, kad, kaip ir anksčiau, Kremlius kels Baltarusijai politinės integracijos reikalavimus – steigti bendras viršnacionalines institucijas ar kurti bendrą valiutą. Neatmestina, jog tai bus naudojama labiau Kremliaus derybinei pozicijai sustiprinti, o ne siekiant iš tikrųjų sukurti tokias institucijas.
Žvalgybos vertinimu, labai tikėtina, kad 2023 metais didžiausią dėmesį Baltarusijos režimas skirs pasiruošti artėjantiems rinkimams.
Bendrą rinkimų dieną – 2024 metų vasario 25 d. – Baltarusijoje vyks vietos valdžios ir parlamento rinkimai, taip pat bus renkami naujai kuriamo VBNS nariai.
Tikėtina, kad ruošiantis rinkimams šalyje tęsis gyventojų bauginimas ir represijos siekiant juos atgrasyti nuo dalyvavimo protestuose. Be to,
režimui svarbu išlaikyti stabilią ekonominę situaciją Baltarusijoje bei nevykdyti kitų gyventojų nepasitenkinimą galinčių kelti veiksmų, vienas tokių – tiesioginis įsitraukimas į karą prieš Ukrainą.
Kinija nori prisijungti Taivaną
Dalyje apie Kiniją išskiriama:
- Xi Jinpingas įtvirtino savo valdžią Kinijoje, tačiau ryškėjančios šalies ekonominės ir socialinės problemos kels iššūkių šalies vadovybei, kuriuos valdžia bandys spręsti ir stiprindama saugumo aparatą.
- Vienas svarbiausių Pekino užsienio politikos ir karinės strategijos tikslų – prisijungti Taivaną. Kitų valstybių veiksmus, trukdančius tai pasiekti ar ribojančius Kinijos globalią ir regioninę ekspansiją, Pekinas traktuos kaip „raudonųjų linijų“ peržengimą.
- Deklaruojami Kinijos santykiai su Rusija – „draugystė be ribų“ – yra paremti pragmatine partneryste. Šalių bendradarbiavimas artimoje ir vidutinėje perspektyvoje intensyvės, o tarpvalstybiniai santykiai taps vis labiau nelygiaverčiai.
Pažymima, kad Rusijos karas prieš Ukrainą nekeičia Pekino
siekių gilinti strateginį bendradarbiavimą su Maskva.
Kiniją ir Rusiją vienija artimi interesai ir panašus grėsmių suvokimas. Šalys atvirai deklaruoja nepasitenkinimą savo statusu tarptautinėje sistemoje, pasisako prieš Vakarų blokų, panašių į NATO, kūrimąsi ir plėtrą, JAV lyderystę, skelbia savitą požiūrį į demokratiją ir žmogaus teises, siekį kovoti prieš „spalvotąsias revoliucijas“, mažinti išorės
veikėjų kišimąsi jų įtakos zonose.
Pekinas akivaizdžiai remia Rusiją informacinėje ir diplomatinėje srityse – palaiko Maskvos naratyvą, kad karą Ukrainoje išprovokavo NATO plėtra ir Rusijos saugumo interesų Europoje ignoravimas, pasisako prieš karinę paramą Ukrainai, sankcijas Rusijai, tarptautinėse organizacijose susilaiko ar balsuoja prieš Rusijos agresiją smerkiančias rezoliucijas.
Labai tikėtina, kad Kinija ir toliau rems Rusiją. Pekino vertinimu, ši parama kol kas nekelia didelės žalos ir suteikia strateginių galimybių –
palankiomis sąlygomis įsigyti energijos išteklių, plėsti savo kompanijų veiklą Rusijoje, didinti įtaką Rusijos sau prisiskiriamose įtakos zonose (Centrinė Azija, Arktis), išnaudoti Rusiją kaip ideologinę partnerę, kuriant atsvarą Vakarų dominavimui.
Labai tikėtina, kad Kinija nėra suinteresuota Rusijos pralaimėjimu kare prieš Ukrainą, ypač tokiu, kuris lemtų režimo pokyčius Kremliuje, nes Pekinas siekia išvengti strateginio neapibrėžtumo.
Įgyvendindama agresyvią politiką Taivano atžvilgiu, Kinija siekia keisti esamą santykių status quo.
Xi Jinpingo vizijoje Taivano prisijungimas yra pateikiamas kaip kertinis elementas Kinijai siekiant „didžiojo kinų tautos atgimimo“.
Kaip sakoma mūsų žvalgybos dokumente, Kinija atvirai demonstruoja, jog santykiuose su Taivanu yra pasirengusi peržengti „raudonąsias linijas“.
2022 metų vasarą, reaguodama į JAV Atstovų Rūmų pirmininkės vizitą Taivane, Kinija suorganizavo beprecedentes karines pratybas, imitavo visišką Taivano blokadą.
Trečiosios Xi Jinpingo kadencijos laikotarpiu Kinijos agresyvumas Taivano atžvilgiu augs, tačiau karinės invazijos scenarijus esą išlieka mažai tikėtinas.
Nurodoma, kad vidinės įtampos Kinijoje skatina režimą ieškoti
priešų išorėje, taip prieš visuomenę pateisinant represijų panaudojimą.
Įspėjimas dėl verbavimo
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymima, kad Rusijos žvalgybos tarnybų žmogiškosios žvalgybos aktyvumas Europoje sumažėjo, jos didžiausią dėmesį ir resursus skiria žvalgybai Ukrainoje ir prieš Ukrainą.
Rusijos žvalgybos tarnybos aktyviai veikia Rusijos–Lietuvos
pasienyje, todėl kyla grėsmių pasienyje besilankantiems Lietuvos
piliečiams. Rusijos žvalgybos tarnybos nuolat domisi su Rusija
besiribojančių užsienio šalių kariniais ir civiliniais strateginės
paskirties objektais.
Nuo persekiojimo bėgantys ar režimui nepritariantys Baltarusijos piliečiai, demokratinės opozicijos atstovai yra prioritetinis Baltarusijos žvalgybos tarnybų taikinys.
Rusijos režimas savo kontroliuojamas privačias karines ir saugumo kompanijas tiesiogiai išnaudoja kaip papildomus karinius pajėgumus, jos yra kuruojamos Rusijos žvalgybos ir gali vykdyti užduotis tiek karinių konfliktų, tiek taikos metu.
Rusijos galimybės vykdyti žmogiškųjų šaltinių žvalgybą prieš Lietuvą taip pat sumažėjo. Pernai iš Lietuvos buvo išsiųsti penki su diplomatine priedanga dirbę žvalgybos pareigūnai. Dėl Rusijai pritaikytų sankcijų, ribojančių jos piliečių keliones į Lietuvą, sumažėjo ir su Rusijos žvalgyba bendradarbiaujančių šios šalies piliečių galimybės
lankytis Lietuvoje. Dėl to buvo apribotos tarnybų galimybės vykdyti žmogiškųjų šaltinių žvalgybą iš Rusijos teritorijos.
Tikėtina, kad, Lietuvos–Rusijos valstybinę sieną kertant mažiau žmonių, Rusijos žvalgyba intensyviau verbuos ir tuos asmenis, kurie neturi gerų žvalgybinių galimybių.
Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB), atsakinga ir už Rusijos sienos apsaugą, jau pradėjo aktyviau veikti Rusijos–Lietuvos pasienyje.
Įspėjama, kad Lietuvos piliečiai, besilankantys pasienyje su Rusija ar kertantys Lietuvos–Rusijos sieną, rizikuoja tapti FSB provokacijų objektais. Keliaujantiems į Baltarusiją grėsmę kelia ir šios valstybės
žvalgybos tarnybos.
Mūsų saugumas akcentuoja, kad Lietuvos piliečiai, vykstantys į Ukrainą ir teikiantys paramą ukrainiečių ginkluotosioms pajėgoms ar vietos gyventojams, gali nukentėti nuo Rusijos žvalgybos pareigūnų. Ypač
didelė rizika kyla asmenims, kurie vyksta į netoli karo veiksmų zonos esančias teritorijas.
„Jei Lietuvos piliečiai būtų sulaikyti Rusijos ginkluotųjų pajėgų ar jas remiančių grupuočių, jie būtų perduoti žvalgybos pareigūnams. Toks atvejis buvo nustatytas 2022 m. pavasarį. Labai tikėtina, kad prieš sulaikytus Lietuvos piliečius tardymo metu būtų naudojamas tiek psichologinis, tiek fizinis smurtas, siekiant išsiaiškinti, ar asmuo
neturi sąsajų su Ukrainos karinėmis ar žvalgybos institucijomis“, – aiškinama dokumente.
Jei Lietuvos piliečiai būtų sulaikyti Rusijos ginkluotųjų pajėgų ar jas remiančių grupuočių, jie būtų perduoti žvalgybos pareigūnams. Toks atvejis buvo nustatytas 2022 m. pavasarį.
Baltarusijos tarnyba verbuoja pabėgėlius
Nurodoma, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos verbuoja į Lietuvą bėgančius Baltarusijos piliečius.
Žvalgybos duomenimis, nuo persekiojimo bėgantys ar režimui nepritariantys Baltarusijos piliečiai, demokratinės opozicijos atstovai, jų patekimo į Lietuvą būdai ir tinklas yra prioritetinis Baltarusijos žvalgybos tarnybų taikinys.
Tarp teisėtai ir neteisėtai į Lietuvą atvykstančių Baltarusijos piliečių yra asmenų, kuriuos žvalgybos veiklai išnaudoja Baltarusijos žvalgybos ir teisėsaugos tarnybos – Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (KGB), Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU) ir Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos Vyriausioji kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija valdyba (GUBOPiK).
KGB infiltruoja su tarnyba bendradarbiaujančius asmenis į nuo režimo bėgančių Baltarusijos piliečių gretas. Lietuvoje jie renka žvalgybos informaciją apie baltarusių diasporą ir demokratinę opoziciją, jos organizacijas, patekimo į šalį būdus, žvalgybos institucijas, patikros pasienyje procedūras, Baltarusijos piliečių patekimo į Lietuvą organizatorius. Grįžę į Baltarusiją tokie asmenys išnaudojami Baltarusijos režimo propagandos kampanijose, kurių tikslas yra diskredituoti Lietuvą, jos valstybės institucijas bei Baltarusijos demokratinę opoziciją.
KGB infiltruoja su tarnyba bendradarbiaujančius asmenis į nuo režimo bėgančių Baltarusijos piliečių gretas.
Pateikiamas konkretus pavyzdys. Andrejus Abramenka, buvęs Baltarusijos OMON pareigūnas, 2020 m. dalyvavo protestuose, dėl to jam buvo iškelta baudžiamoji byla.
2021 m. A.Abramenka neteisėtai kirto Baltarusijos–Lietuvos sieną bei pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje.
A.Abramenka po kelių mėnesių grįžo į Baltarusiją ir tapo vienu iš Lietuvą šmeižiančio propagandinio Baltarusijos televizijos filmo herojų. Jame A.Abramenka skleidė melagingą informaciją apie patekimą į Lietuvą organizuojančius asmenis, maršrutus, patikros procedūras, Lietuvos valstybės institucijas. Labai tikėtina, kad A.Abramenka bendradarbiavo su KGB, teigiama ataskaitoje.
Daugiau skaitykite: Baltarusijos režimas siunčia provokatorius į S.Cichanouskajos aplinką Lietuvoje
Nuo 2021 m. Baltarusijos režimas ir KGB vykdo iniciatyvą „Kelias namo“, kurios tikslas – mainais už režimą dominančią informaciją (šnipinėjimą) leisti baltarusių diasporos atstovams esą saugiai grįžti į Baltarusiją. Už šią suteiktą galimybę režimas verčia kai kuriuos Baltarusijos piliečius viešinti savo pabėgimo ir grįžimo istorijas šalies televizijos kanaluose. Baltarusijos opozicijos aktyvistai bei nevyriausybinių organizacijų atstovai į asmenines „Telegram“ paskyras gauna kvietimus grįžti į Baltarusiją. Didelė dalis baltarusių diasporos Lietuvoje atstovų yra sulaukę tokių siūlymų. Žvalgybos vertinimu, labai tikėtina, kad artimoje perspektyvoje Baltarusijos žvalgybos tarnybos intensyviau išnaudos augančią baltarusių diasporą žvalgybos informacijai apie Lietuvos institucijas, Baltarusijos politinę opoziciją ir diasporą rinkti.
Programišių atakos
Kibernetinio saugumo srityje VSD ir AOTD išskiria:
- Karas prieš Ukrainą paskatino kriminaliniam pasauliui priskiriamų programišių norą įsitraukti į konfliktą. Veikdami Rusijos naudai, jie trikdė įprastus informacinius procesus, siekė kelti sąmyšį ir visuomenės nepasitenkinimą.
- Kibernetinis šnipinėjimas išlieka pagrindine valstybinių pajėgumų veikla, tačiau daugėja ir destrukcinių kibernetinių atakų. Labai tikėtina, kad ateityje priešiškų šalių keliamos kibernetinės grėsmės Lietuvai ir kitoms NATO bei ES šalims išaugs paaštrėjus geopolitinei situacijai.
- „Ghostwriter“ grupuotės vykdomų informacinių-kibernetinių atakų mastas prieš Lietuvą sumažėjo, tai susiję su resursų nukreipimu į Ukrainą. Tikėtina, kad sumažėjimas bus laikinas, mėginimai rinkti piliečių duomenis rodo, jog ruošiamasi ateities atakoms prieš Lietuvą.
Šios grupuotės veikla prieš Lietuvą 2020–2022 metais buvo nukreipta į tokius taikinius, kaip sąjungininkų pajėgos mūsų šalyje, NATO, tarptautinės karinės pratybos, Aljanso ir Lietuvos vadovybė, nelegalios migracijos krizė, politiniai sprendimai Baltarusijos ir Kinijos atžvilgiu, COVID-19 pandemijos suvaldymo priemonės, energetikos infrastruktūra ir pan.
Prokremliškų veikėjų įtaka – menka
Informacinio saugumo srityje išskiriama:
- Lietuvoje veikiantys Kremliaus propagandos kūrėjai toliau platina Rusijai naudingus naratyvus Lietuvos informacinėje erdvėje. Vienas iš Rusijos platinamos propagandos taikinių – Lietuvoje esantys Ukrainos pabėgėliai.
- Prokremliški radikalai siekia trukdyti sovietų monumentų
pašalinimui iš viešųjų erdvių, stengiasi įtraukti ir tarptautines
organizacijas. Taip siekiama sukelti ažiotažą Lietuvoje ir atgarsį
tarptautinėje bendruomenėje. - Skleisdama informaciją apie esą niekinamus sovietų karių
kapus ir šlovinamą nacizmą, Rusija kuria Lietuvos kaip priešo
įvaizdį.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvoje imtasi griežčiau riboti Kremliaus propagandos sklaidą, todėl į šalies auditoriją orientuotų Rusijos propagandos sklaidos kompanijų portalų pasiekiamumas yra apribotas.
Nepaisant to, šių portalų vadovybė nenutraukia ryšių su jiems turinį kūrusiais asmenimis Lietuvoje ir kitose valstybėse. Pastarieji tęsia veiklą – renka informaciją, kuria propagandos produktus, kurie dažniausiai naudojami Rusijos vidaus auditorijai skirtose propagandos kampanijose. Jomis siekiama išlaikyti Rusijos visuomenės Lietuvai priešiškas nuostatas.
Lietuvoje veikiantys prokremliški politiniai radikalai platina Kremliaus propagandą ir netikras naujienas karo prieš Ukrainą tema.
Lietuvoje veikiantys prokremliški politiniai radikalai platina Kremliaus propagandą ir netikras naujienas karo prieš Ukrainą tema. Kadangi oficialių Kremliaus žiniasklaidos priemonių – didžiųjų Rusijos televizijos kanalų ir Lietuvos auditorijai skirtų naujienų portalų – pasiekiamumas Lietuvoje sumažėjo, šie asmenys lieka pagrindiniais prokremliškos propagandos skleidėjais šalies informacinėje erdvėje.
Kai kurių prokremliškų politinių radikalų paskyros socialiniuose tinkluose turi dešimtis tūkstančių sekėjų. Kremliaus informacinės politikos įgyvendintojai vykdo nuo Rusijos agresijos į Europą bėgančių ukrainiečių diskreditavimo kampaniją, jie kaltinami teisės pažeidimais, piktnaudžiavimu socialine parama ir politinio ekstremizmo propagavimu. Į Lietuvą atvykus dešimtims tūkstančių pabėgėlių iš Ukrainos, šalies informacinėje erdvėje pasirodė nepasitvirtinusių gandų dėl jų tariamai įvykdytų nusikaltimų ar skleidžiamos etninės neapykantos
Kalbant apie grėsmes konstitucinei santvarkai VSD ir AOTD išskiria tai, kad Rusijos karas prieš Ukrainą konsolidavo Lietuvos visuomenę,
absoliuti dauguma mano, kad Rusija – grėsmė nacionaliniam saugumui, todėl Kremliaus režimas remiasi pavieniais prokremliškų
pažiūrų radikalais, tikėdamasis bent iš dalies pateisinti agresiją
prieš Ukrainą.
Išnaudoja kai kuriuos verslo subjektus
Ekonominio ir energetinio saugumo srityje pažymima, kad Rusijai taikomos tarptautinės sankcijos neigiamai veikia šalies
ekonomiką, todėl Rusijos piliečiai ir verslo subjektai bando organizuoti sankcijų apėjimo schemas, įskaitant ir Lietuvoje.
Kai kurie Lietuvos verslo subjektai siekia išlaikyti ryšius ir
vystyti verslą su Rusija ir Baltarusija. Šie ryšiai kelia rizikų, nes
jais gali naudotis Rusijos subjektai, įskaitant žvalgybos tarnybas,
Rusijos interesus atitinkančiai veiklai vykdyti.
Rusija vis dar bando naudotis energijos išteklių tiekimo Europai svertais, tačiau artimoje perspektyvoje juos, labai tikėtina, praras, aiškinama mūsų saugumo tarnybų dokumente.
Maisto trūkumo ir radikalų grėsmė
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime išskiriama, kad artimoje perspektyvoje daugės žmonių, susiduriančių su maisto trūkumu. Kai kuriuose regionuose gresia badas.
Bado grėsmę didina ginkluoti konfliktai, įskaitant karą Ukrainoje, išaugusios maisto kainos, klimato kaitos ir COVID-19 pandemijos sukelti padariniai.
Skurdas kelia saugumo iššūkių. Teroristinėms organizacijoms
skurstančios ir badaujančios bendruomenės yra palanki terpė
verbavimui, o nuolatinio alkio kamuojami žmonės yra lengviau
radikalizuojami, pasiduodantys ekstremistinių grupuočių įtakai.
VSD ir AOTD vertinimu, Lietuvoje terorizmo grėsmė yra maža, tačiau išlieka pavienių radikalizuotų asmenų nusikalstamos veiklos rizika.
Europoje mažėja teroristinių aktų, tačiau terorizmo grėsmė
išlieka didelė. Išpuolių grėsmę kelia pavieniai teroristinių organizacijų propagandos paveikti asmenys.
Dešiniojo ekstremizmo akseleracionizmo ideologijos rėmėjai
kelia teroro aktų ir kitų smurtinių nusikaltimų grėsmę Europoje.
Lietuvoje veikia kelios dešimtys šią ideologiją aktyviai propaguojančių asmenų.
Baltarusija toliau naudoja migraciją kaip politinio spaudimo
priemonę prieš ES. Neatmestina, kad į Lietuvą nelegaliai bandančių patekti migrantų sraute yra grėsmę valstybės saugumui
ar viešajai tvarkai keliančių asmenų.
