Už mokesčio įvedimą trečiadienį balsavo 76 parlamentarai, prieš buvo 5, susilaikė 21 Seimo narys.
Įstatymas priimtas daugumos konservatorių, liberalcentristų ir anksčiau nusiteikimą prieš įstatymą išreiškusių socialdemokratų balsais.
Tikisi pataisyti
Socialdemokratai šeštadienį vykusioje partijos taryboje sutarę, kad už tokį neparuoštą įstatymą balsuoti negali, staiga nuomonę pakeitė.
Pasak frakcijos poziciją išdėsčiusios Birutės Vėsaitės, socialdemokratai tebesilaiko pozicijos, kad įstatymas nepakankamai gerai parengtas, tačiau pritaria „pačiam principui“ apmokestinti nekilnojamąjį turtą.
Socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis neslėpė, kad pritardami įstatymui socdemai tikisi, kad dar pavasario sesijoje Seimas grįš jo taisyti.
Kad įstatymas bus taisomas, neatmeta ir valdantieji. Konservatorius Edmundas Pupinis atvirai prisipažino, kad apmokestinant milijonierių turtą jie tampa „eksperimentiniais subjektais“, kurie parodys, kaip veikia mokesčio surinkimo sistema.
Prakeiksmas milijonieriams?
Tuo, kad apmokestinamas tik brangesnis nei 1 mln. litų vertės turtas itin piktinosi vienas iš Seimo milijonierių – Jonas Jagminas. Anot jo, priimdamas tokį įstatymą Seimas visus turtingus žmones verčia „blogiukais“.
„Manau, kad šio įstatymo pateikimas visuomenei ir Seimui yra nekorektiškas. Iš karto parodomi blogiukai, kurie kažkada užsidirbo ir pasistatė gražesnį butą, namą ar sodybą. Aš noriu pasakyti, kad būtent šie žmonės kūrė gerovę ir kitiems. Mokėjo valstybei mokesčius ir už tai šiandien yra smerkiami, pašiepiami“, – kalbėjo J.Jagminas.
Anot jo, įstatymas yra visiškai populistinis ir įnešantis priešpriešą tarp Lietuvos gyventojų. Be to, J.Jagminą papiktino ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko socialdemokrato žodžiai esą turintys brangaus turto Seimo nariai apskritai turėtų nusišalinti nuo balsavimo šiuo klausimu.
„Jeigu tie Seimo nariai nusikaltėliai, tai jie turėtų būti Lukiškėse, o ne čia. Va, iki ko, gerbiamieji, mes nueisime. Ar norime sugrįžti į tuos laikus, kur buvo galima viską atimti ir pasidalinti? Šiaip netoli to jau ir esame“, – sakė jis.
Skatins gyventi susimetus?
Kitas įstatymui prieštaraujantis Seimo narys Mantas Varaška piktinosi, kad Seimas „per penkias dienas“ priima įstatymą, kurio įgyvendinimas visiškai neaiškus.
„Nežinau, kam reikia šitų žaisliukų prieš rinkimus, ar po rinkimų. Gal kažkas prisiims tai sau kaip nuopelną. Tačiau vietoj geros idėjos yra padaromas populistinis sprendimas; užuot įvedus šitą mokestį kelių metų laikotarpyje ir per savivaldybes iš to surinkus ženklią sumą, apmokestinus turtą visuotinai ir proporcingai, pagal jo vertę“, – sakė jis.
Be to, M.Varaška tikino, kad parlamentas nustatydamas, kad šeimos turtas bus apmokestinamas kaip bendras, skatins gyventi susimetus ir nesituokti.
„Pakeitus Konstituciją, kaip šiandien siūloma, sugyventiniai nebus laikomi šeima ir nebus apmokestinami. Tai ką, balsuojame už sugyventinių instituto plėtrą?“ – įžvelgė paramą gyvenimui susimetus, politikas.
Tačiau ilgus metus už tradicinės šeimos išsaugojimą pasisakantis konservatorius Rimantas Jonas Dagys pavojaus šeimos apmokestinant nekilnojamajį turtą neįžvelgė. Pasak jo, konservatoriai šiuo įstatymu, pagaliau apmokestins ne mažiausias pajamas gaunančius asmenis, o turtuolius.
Apmokestinamas iš paskolų pirktas būstas
Trečiadienį priimdamas įstatymą Seimas sutarė ir dėl paskutinių įstatymo nuostatų, kurioms būta pasiūlymų. Balsavimu nuspręsta nepritarti liberalų Audriaus Endzino ir Algio Kašėtos teiktam pasiūlymui neapmokestinti iš paskolų įsigyto turto. Taip pasielgta įžvelgus galimybių piktnaudžiauti sudarant fiktyvius skolų sandorius tarp asmenų.
Seimas antradienį jau nutarė, kad įvedant nekilnojamojo turto mokestį bus apmokestinamas ir pirmasis būstas – tas, kuriame deklaruojama asmens gyvenamoji vieta.
Seimas nusprendė nepritarė ir konservatoriaus Manto Adomėno pasiūlymui, skirtingą apmokestinamo turto vertę skaičiuoti vienišiems ir susituokusiams žmonėms.
Pagal M.Adomėno pasiūlymą apmokestinamas būtų 500 tūkst. litų vertės turtas, tenkantis vienam asmeniui bendrą šeimos turtą padalinus iš šeimos narių skaičiaus.
Primename, kad įstatymą pasirašius prezidentei, kainuojančio daugiau negu 1 mln. litų nekilnojamojo turto savininkai nuo kitų metų būtų įpareigoti mokėti mokestį. Jį tektų sumokėti iki 2012-ųjų gruodžio vidurio. Mokestis, kurio tarifas sieks 1 proc. nuo 1 mln. litų viršijančios turto vertės, būtų pervedamas į valstybės, o ne į savivaldybių biudžetus. Skaičiuojama, kad šis mokestis valstybės iždą papildys 17 mln. litų.
Pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio jau numatytos vakar vakare Seimo priimtame kitų metų biudžete.
