Pirmadienį iš ryto Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje A.Monkevičius susitiko su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininku Andriumi Navicku. Susitikimo dalyviai apsikeitė medumi – jis tapo mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemos simboliu.
Po susitikimo kalbėdamas apie situaciją mokyklose, švietimo ministras nurodė, kad ugdymo įstaigose visu etatu dirba mažiau nei ketvirtadalis mokytojų.
„Apie trečdalis mokytojų dirba tik apie puse etato“, – nurodė jis. Etatinis apmokėjimo modelis, A.Monkevičiaus teigimu, negali iš karto išspręsti nepilno krūvio problemos.
„Ne visose mokyklose susidaro pilni mokytojams krūviai iki viso etato. Iš karto to padaryti negalima. Tai yra kompleksinė priemonė – tinklo tvarkymas, tolesnis etatinio įvedimas, mokytojų darbo užmokesčio augimas, mokytojų kvalifikacijos tobulinimas, perkvalifikavimas. Daugybė dalykų, kurie leistų susidaryti mokytojams pilnus krūvius“, – aiškino ministras.
Laukia mažų mokyklų reorganizacija?
Jo teigimu, pilno darbo krūvio neturintys pedagogai gauna ir mažesnį nei vidutinis darbo užmokestį. O vidutinis – apie 1200 eurų popieriuje. Tie, kurie nuo rugsėjo turės visą darbo krūvį, gaus 8–9 proc. didesnį atlyginimą, tikino A.Monkevičius.
Etatų problemą, anot jo, spręs minėta mokyklų tinklo pertvarka: „Galbūt tvarkant mokytojų tinklą, [reikėtų] galvoti apie tokius modelius, kur galėtų mokytojai būti administruojami iš vienos administracijos. Jie žymiai tada būtų saugesni.“
Apie naują administravimo sistemą, A.Monkevičiaus teigimu, bus kalbamasi su savivaldybių atstovais. O mokyklų tinklo pertvarka esą neturėtų būti vykdoma „buldozerio principu“.
Daugeliu atvejų, mokyklą reikėtų ne uždaryti, o reorganizuoti į mažesnę.
„Norėtume, kad nebūtų buldozerio principo. Mokykla yra daugeliu atveju ne vien tik mokykla, bet ir bendruomenės centras – švietimo, kultūros, bendruomenės veiklos. Su kiekviena savivaldybe, kalbant apie tinklą, turi būti atnaujintas perspektyvinis tinklo tvarkymo planas [...]. [Reikia] matyti kiekvieną mokyklą ir tinkle, ne atskirai, daugeliu atvejų, mokyklą reikėtų ne uždaryti, o reorganizuoti į mažesnę, bet didesnės mokyklos padalinį. Tai jau buvo daroma, bet tai galima daryti pagal naujus modelius“, – siūlė ministras.
Pedagogų atlyginimai, kaip teigė ministras, nuo rugsėjo didės – ypač ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams.
„Dėl kitų vyksta derybos, – nurodė jis. – Tai labiau susiję su nacionaline viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio strategija. Joje yra numatyta, kad nuo kitų metų siūlyti didinti valandinį koeficientą visiems mokytojams. Aišku, šiek tiek ženkliau, kaip aš ir minėjau, ikimokyklinio ir priešmokyklinio [ugdymo mokytojams], nes yra atsilikimas.“
Profsąjunga pasigenda aiškumo
Atsilikimą tikimasi įveikti per kitus mokslo metus. „Visų darbo užmokestis būtų vienodas ir vienodai padidėjęs“, – reiškė viltį A.Monkevičius ir pažymėjo, kad mokytojų užmokestis kasmet turėtų didėti 10 proc. ir iki 2025 metų pasiekti 130 proc. VDU.
Įvedus etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, ministro matymu, atsirado daugiau aiškumo – mokytojams apmokama už visus darbus. Ir toliau, kaip teigė ministras, bus stebima, kaip modelis veikia, ar jo nereikia tobulinti.
Taip pat, A.Monkevičiaus teigimu, su dviem švietimo profsąjungomis ketinama pasirašyti kolektyvinę sutartį.
Vienos iš jų – LŠDPS – vadovas A.Navickas teigė pasigendantis aiškaus plano – kaip ir kada bus pasiekti profsąjungos reikalavimai. Jis sveikino iniciatyvą didinti priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų algas, tačiau viltį reiškė dėl visų mokytojų užmokesčio.
„Mes norim, kad tie dalykai keistųsi sparčiau. Kad keistųsi santykis tarp vidutinio darbo užmokesčio ir mokytojų – ta proporcija augtų. Taip pat galvojam, kad gali kilti nemažai įtampų dėl etatinio pačio modelio taikymo, nes jis faktiškai neatitinka tikrovės“, – pridūrė A.Navickas.
Jis tikino, kad LŠDPS reikalavimai ir jų dydis nuo streiko nepasikeitė.
A.Navickas teigė, kad esamas bendradarbiavimas su ŠMSM profsąjungą tenkina – sutarta stebėti situaciją, kaip toliau įgyvendinamas etatinis apmokėjimo modelis, „jeigu reiks – važiuoti į mokyklas“.
Kalbėdamas apie mokyklų tinklą, profsąjungos lyderis tikino, kad jis keičiasi natūraliai – nelieka vaikų, nelieka ir mokyklos.
„Tinklo pertvarka – natūralus procesas ir nuolat vyksta. Nesuprantu to iečių laužymo, kur sako, kad reikia uždaryti ar neuždaryti. Nelieka vaikų ir mokyklos užsidaro. Per pastaruosius penkiolika metų, berods, tūkstantis mokyklų uždaryta. Man atrodo, mokykla turi būti ten, kur vaikai“, – nurodė jis.
Kitas ministerijos ir profsąjungos atstovų susitikimas planuojamas trečiadienį. Jo metu, anot A.Monkevičiaus, turėtų būti rastas sutarimas dėl to, kaip keisis valandinis mokytojų darbo užmokestis – galbūt didės sparčiau nei planuota.
Taip pat bus ieškoma konsensuso dėl mokymosi valandų išdėstymo mokinių atostogų metu – kad pedagogai nesijaustų dirbantys viršvalandžius, dėl kontaktinių valandų skaičiaus.
„Siūloma peržiūrėti ir gal atsitraukti bent viena valanda. Bet tai irgi kainuoja“, – nurodė A.Monkevičius ir pažymėjo, kad toks pokytis valstybei atsieitų apie 30 mln. eurų.
Išdėstė reikalavimus
Prieš susitikdamas su ministru A.Monkevičiumi, A.Navickas teigė, kad nuo gegužės vykusios derybos dėl streiko metu keltų reikalavimų bei etatinio apmokėjimo modelio pokyčių rezultatų nedavė.
Profsąjunga reikalauja mažinti mokinių skaičių klasėse, labiau individualizuoti ugdymosi procesą, keisti darbo krūvio sandarą mokytojo pareigybės etate, „kad būtų sumokama už realiai atliekamus, bet į etatą netelpančius darbus“.
Taip pat prašoma daugiau nekontaktinių valandų skirti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams, mokytojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų viršutinę ribą didinti iki 130 proc. VDU.
Dalies Lietuvos ugdymo įstaigų pedagogai, kurių nedžiugino rezultatai įvedus etatinį mokytojų apmokėjimo modelį, praėjusių metų lapkričio 12–gruodžio 21 dienomis streikavo. Streiką inicijavo LŠDPS.
Nors dėl papildomo finansavimo reikalaujančių profsąjungos prašymų susitarta nebuvo, pedagogai streiką nutraukė.
Nuo šių mokslo metų pradžios įsigalios etatinio apmokėjimo modelio pokyčiai – etatas sudaromas ne iš trijų, o dviejų kategorijų darbo valandų, vadovavimo klasei valandos bei valandos pamokų pasiruošimui diferencijuojamos pagal klasių dydį, apibrėžti veiklų mokyklos bendruomenei ir profesiniam tobulėjimui sąrašai ir kita.
