Vienos aktyviausių švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas 15min teigė su J.Šiugždiniene matęsis kelis kartus. Įspūdį ji paliko gerą.
„Kol kas pirminis įspūdis – labai gerai, o apie žmogų paskui spręsim iš darbų“, – komentavo A.Navickas.
Jei J.Šiugždinienė bus paskirta, pirmiausia, pasak jo, ministrei reikės užsiimti biudžeto peržiūra.
A.Navickas: pirmas darbas – peržiūrėti biudžetą
„Pirmas darbas turėtų būti biudžeto peržiūrėjimas. Mokytojai turėjo tam tikrų lūkesčių, anksčiau Vyriausybė ir strategiją rengė, bet biudžete nėra numatyta tų dalykų, kur buvo sukelti švietimo bendruomenės lūkesčiai. Tai čia tikrai galėtų pakoreguoti nauja Vyriausybė“, – vardijo profsąjungos lyderis.
Omeny jis turėjo Vyriausybės patvirtintą Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategiją ir joje numatytą siekį mokytojų darbo užmokestį kasmet didinti 10 procentų.
Manau, nebeturėtų būti priešinama švietimo bendruomenė.
„O paskui aišku – nacionalinis susitarimas, – pridūrė A.Navickas. – Manau, nebeturėtų būti priešinama švietimo bendruomenė, kaip buvo iki šiol. Turėtų būti sutarta dėl bendrų darbų, jie nuosekliai įgyvendinami.“
A.Navicko vadovaujama Švietimo darbuotojų profsąjunga didesnio mokytojų darbo užmokesčio, mažesnio krūvio ar aiškesnių darbo sąlygų ne kartą reikalavo streikais. Vienas tokių 2018-ųjų gruodį iš pareigų privertė pasitraukti tuometę švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę.
Ministrų portfelius perimant kitai valdžiai, A.Navickas vylėsi, kad streikų neprireiks.
„Gal nereikės, gal ši Vyriausybė girdės bendruomenę, visuomenę ir nereikės streikuoti“, – kalbėjo jis.
P.Baltrušaitis: turėtų būti gera ministrė
Kauno kolegijos direktorius Paulius Baltrušaitis apie J.Šiugždinienę atsiliepė palankiai.
„Aš ją pažįstu – vis tiek kauniečiai esam, teko susidurti. Tai dalykiška moteris, turinti patirties, ir laikinai rektoriaus pareigas ėjo. Manau, turėtų būti gera ministrė“, – 15min komentavo jis.
Jei J.Šiugždinienė taps ministre, pirmiausia, P.Baltrušaičio matymu, turėtų imtis pokyčių bendrajame ugdyme.
„Ir pačios programos yra aktualu – tą turinį peržiūrėti, kad jis būtų tinkamas. Matome, kad ir valstybinių egzaminų pasiekimai mūsų nedžiugina. Aišku, tai susiję ir su pedagogų kvalifikacija, o tai siejasi ir su jų motyvacija, tai yra atlyginimu.
Taip pat siejasi ir su tinklu, nes tinklas, vertinant tai, kad vaikų yra mažai, galimai yra per platus. Jį ministrei taip pat gali tekti peržiūrėti optimizuojant ir tuos išteklius koncentruojant, juos efektyviau panaudojant toje pačioje švietimo sistemoje“, – vardijo aukštosios mokyklos vadovas.
V.Targamadzė: nereikėtų tikėtis greitų rezultatų
Opozicinės socialdemokratų partijos atstovė, švietimo ekspertė Vilija Targamadzė J.Šiugždinienę teigė vertinanti už jos patirtį ir tikino, kad ji galėtų būti sėkminga ministrė.
Negaliu pasakyti, ar ji turi bendrajame ugdyme ar profesiniame ugdyme patirties, bet aukštajame moksle tikrai turi.
„Man teko su ja susidurti ir ne vieną kartą. Ją vertinu kaip žmogų, gebantį įsiklausyti, įžvelgti problemas ir ieškoti sprendimo galimybių neskirstant į savus ir nesavus. Tai man imponuoja. Be to, ji turi gan didelę patirtį. Negaliu pasakyti, ar ji turi bendrajame ugdyme ar profesiniame ugdyme patirties, bet aukštajame moksle tikrai turi.
Man labai svarbios jos įžvalgos ir aš manau, kad Jurgita, jei ji sugebės suformuoti sau komandą, pergalvoti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir jai pavaldžių institucijų veiklą ne tik struktūriniu, bet ir funkciniu požiūriu, aiškiai nusibrėžti siekinius konsultuojantis su ekspertais, o ne parankiais žmonėmis, manau, kad gali tikrai sėkmingai vadovauti ministerijai“, – 15min komentavo Seimo narė.
Tiesa, ji pridūrė, jog greitų rezultatų tikėtis nereikėtų: „Tikėtis, kad iš karto tokioje inertiškoje sistemoje bus galima pasiekti tikslų įgyvendinimo, yra sudėtinga. Yra didelė klampynė.“
Nauja valdžia ketina rengti nacionalinį susitarimą dėl švietimo. O jis, V.Targamadzės įsitikinimu, turėtų atspindėti valstybės interesus.
„Mes turim susitarimus turėti, bet kad turėti, turime apsibrėžti siekinius. Šiandien matome, kad nėra dialogo, nes kiekviena pusė eina su savo parlamentine partija, matymais, yra skirtingos ideologijos. Nedera pamiršti, kad švietimas nėra nė vieno mūsų – grupelės, partijos – nuosavybė. Tai – valstybinės plotmės klausimas, reikėtų atsiriboti nuo negebėjimo kalbėtis, išgirsti kitus“, – dėstė ji.
R.Kveselaitis: lūkestis – tinkamas viceministras
Nueinanti Vyriausybė ne taip seniai pervadino Švietimo ir mokslo ministeriją ir prie jos prikergė sportą. Su savo atsakomybėmis valdžia, Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidento Rimanto Kveselaičio įsitikinimu, tvarkėsi neblogai.
„Nuėję, kurie jau ne prie valdžios, neblogų sprendimų sportui priėmė: <...> turim savo ministrą, padidino Kultūros ir sporto rėmimo fondą fizinio aktyvumo projektams. Bet sprendimų įgyvendinimas labai priklauso nuo to, kas tai vykdo“, – 15min komentavo jis.
Todėl, pasak R.Kveselaičio, labai svarbu, ką J.Šiugždinienė atsivestų į viceministrus, jei pati, žinoma, būtų paskirta į pareigas.
„Lūkesčiai, – kad viceministras ateitų grynai iš sporto. Kad nebūtų kažkoks mokytojas, kuris su sportu niekad neturėjęs reikalų. Kad ateitų žmogus, kuris gyvena sporto dvasia <...> ir suprastų virtuvę nuo sportininko paruošimo iki masinio sporto“, – dėstė jis.
Bendrai R.Kveselaitis teigė, jog sporto sritį politikai nustūmė į paraštes: „Sportą valdžios žmonės dažniausiai prisimena, kai reikia prie vėliavos pastovėti ar pagerbti sportininkus, bet apie sportą tikrai kalbama mažokai.“
Sportą valdžios žmonės dažniausiai prisimena, kai reikia prie vėliavos pastovėti ar pagerbti sportininkus.
Pats kalbėdamas konkrečiau, Sporto federacijų sąjungos prezidentas teigė, kad atidaus žvilgsnio trūksta, pavyzdžiui, į Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą.
„Yra ir Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas, mes nesam patenkinti, kaip jis yra dalijamas, iš federacijų esam išrašę daug pasiūlymų“, – tikino R.Kveselaitis.
J.Šiugždinienės jis teigė nepažįstantis, bet pasidžiaugė, kad kandidatė sportuoja laisvalaikiu: „Su ja neteko susidurti, bet man labai imponuoja, kad jos šeima labai sportiška, ir pati sportiškas žmogus, nes, kiek skaičiau, ji yra buriavimo sporto meistrė ir dar šiandien aktyviai sportuoja – jėgos aitvarai, buriuoja. Reiškia, žmogus ateina su charakteriu ir veržlumu.“
J.Šiugždinienė siektų mažinti skirtumus
Į ministrus siūloma J.Šiugždinienė tarp svarbiausių savo darbų įvardijo skirtumų tarp miesto ir kaimo mokyklų mažinimą, siekį keisti bendrojo ugdymo turinį, stiprinti pedagogų rengimą bei didinti mokytojo profesijos patrauklumą.
Kandidatė į ministrus palankiai įvertino prezidento iniciatyvą užtikrinti ikimokyklinį ugdymą vaikams iš socialinės rizikos šeimų. Tarp svarbių darbų ji įvardijo ir nacionalinį partijų susitarimą dėl švietimo.
Toks susitarimas išskirtas kaip prioritetinis ir koalicijos sutartyje, kurią sudarė TS-LKD, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija.
„Sieksime, kad jis (Nacionalinis susitarimas dėl švietimo – 15min) kiekvienam Lietuvos vaikui užtikrintų̨ vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo, nepaisant jų gyvenamosios vietos ar socialinės padėties.
Susitarimu įtvirtinsime ir pradėsime įgyvendinti kokybinius pokyčius švietime, ugdymo kokybę ir sistemos efektyvumą užtikrinantį švietimo finansavimą, susitarimą dėl ilgalaikės ugdymo turinio atnaujinimo programos, mokytojų rengimo bei tobulėjimo pertvarką“, – rašoma trijų partijų susitarime.
-
Jurgita Šiugždinienė: Kad „tiksliukai“ Lietuvoje netaptų nykstančia rūšimi
-
Kandidatai į Seimą pasakė, ką darytų su mažomis kaimo mokyklomis, jei atsidurtų valdžioje
-
I.Šimonytės kariauna: jaunas, prie lyčių lygybės priartėjęs ir ne itin patyręs kabinetas: kaip jiems sektųsi?
-
Pretendentė į švietimo ministres J.Šiugždinienė siektų mažinti švietimo kokybės skirtumus
-
S.Skvernelis apie I.Šimonytės pasirinkimą: su tokia komanda audringu vandenynu neplaukčiau net kaip keleivis
TS-LKD rinkimų programoje švietimo srityje iškėlė tokius tikslus, pavyzdžiui:
- pereiti prie visuotinio ankstyvojo ugdymo bent nuo penkerių metų ir siekti, kad ankstyvojo ugdymo pedagogai turėtų aukštąjį išsilavinimą;
- vaiko pinigus, skiriamus socialinės rizikos šeimoms, susieti su privalomu ikimokykliniu ugdymu;
- pasitelkti geriausius Europoje pedagogus rengiančius universitetus tam, kad jie padėtų su pedagogų rengimo strategija;
- tartis dėl stabiliai augančio mokytojų atlygio, kuris 2025 m. turėtų pasiekti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio;
- atnaujinti pasiekimų vertinimo sistemą;
- įsteigti Tūkstantmečio gimnazijų;
- įgyvendinti programą, kuria į mokslo centrus pavyktų pritraukti aukšto lygio, pasaulyje pripažintų mokslininkų;
- didinti finansavimą vienam studentui ir kita.
Su visa TS-LKD programa švietimo srityje galite susipažinti čia.
TAIP PAT SKAITYKITE: Paaiškėjo kandidatai į Vyriausybę: sveikatos apsaugai gali vadovauti A.Dulkys, finansams – G.Skaistė, užsienio reikalams – G.Landsbergis
