Vertindama Seimo skubą patvirtinti tyrimo dėl LRT veiklos išvadas, M.Garbačiauskaitė-Budrienė tvirtina, kad parlamentarai paprasčiausiai užsibrėžė pademonstruoti politinę valią ir todėl skuba priimti išvadas dėl LRT tyrimo, nors dar nėra pateiktas Konstitucinio Teismo atsakymas.
LRT vadovės nuomone, tyrimo išvadose yra daug rekomendacijų, kaip skaidrinti LRT veiklą, kurios vertinamos teigiamai, tačiau M.Garbačiauskaitė-Budrienė pabrėžia, jog toks siekis negali tapti pretekstu politikų norui pakeisti LRT valdyseną.
„Veiklos skaidrinimas negali tapti pretekstu ar proga į tą patį siūlymų paketą įdėti taip pat ir siūlymus dėl valdysenos keitimų, kurie yra abejotini. Dalis iš tų pasiūlymų tikrai yra abejotini ir veda į vis didesnį LRT politizavimą“, – aiškina M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad Seimo nariai galėtų pasirinkti ir balsuoti už dalį tyrimo išvadų, nes Konstitucija leidžia tai daryti: „Bet ta pasirinkimo galimybė kažkodėl jiems neatrodo priimtina, nors Konstitucija jiems leidžia tai daryti.“
M.Garbačiauskaitė-Budrienė taip pat abejoja „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio pasiūlymu pakeisti Konstituciją taip, kad LRT tarybos nariai negalėtų priklausyti politinei partijai. LRT vadovės įsitikinimu, tokį rezultatą galima pakeisti ir kitais būdais, nei keičiant pagrindinį valstybės dokumentą.
„Kiek šiandien teko skubiuoju būdu pasikalbėti su mūsų pačių teisininkais, tai mes galvojame, kad yra visiškai gana padaryti LRT įstatymo pataisas šiuo būdu ir nebūtina keisti Konstitucijos. Ji apskritai turi būti stabili ir nekaitoma įvairiomis progomis, kam kas šauna į galvą. Ji nustatoma ir keičiama ne įsteigtos valdžios patogumui, bet pilietinės tautos, valstybės gerovei. Tų siūlymų keisti Konstituciją pastaruoju metu buvo nemažai. Jeigu tik galima to išvengti, tai reikėtų vengti“, – teigia M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
Advokatas A.Šindeikis laikosi tokios pačios pozicijos. Jo nuomone, noras kaip įmanoma labiau depolitizuoti LRT tarybą pagirtinas, tačiau tam nebūtina keisti Konstitucijos: „Viena vertus, tikrai reikėtų vertinti kaip pozityvų politikų norą depolitizuoti visuomeninį transliuotoją. Tai tikrai yra pozityvus žingsnis. Jis būtų, mano požiūriu, teisine prasme žingsnis į priekį, jeigu visuomeninis transliuotojas būtų nepriklausomas nuo politikų. Kita vertus, ar tikrai tokiam žingsniui realizuoti reikalingos konstitucinės pataisos. Aš tuo labai abejoju.“
Advokatas atkreipia dėmesį – asmens teisė priklausyti vienai ar kitai politinei organizacijai yra konstitucinė, pilietinė ir politinė žmogaus teisė. Todėl tokiu atveju, teigia A.Šindeikis, pakaktų pakeisti kitus įstatyminius aktus.
Paklaustas apie parlamentarų skubą priimti LRT tyrimo išvadas, advokatas tvirtina – Seimas turbūt skuba, kol Konstitucinis Teismas neatsakė į užklausą, ar pati tyrimo komisija buvo įkurta teisėtai. Jis priduria abejojantis, ar tokia skuba galėtų ką nors pakeisti.
„Tiesą pasakius, nežinau, ar Konstituciniam Teismui didelės reikšmės turi tai, ar bus, ar nebus patvirtintos šios išvados. Jeigu Konstitucinis Teismas pripažintų, kad komisija buvo sudaryta pažeidžiant Konstituciją, tai ir pačios išvados būtų niekinės. Iš tikrųjų turime tokią koliziją. Kultūros, politinės kultūros, teisinės kultūros, reikalavimas, manyčiau, būtų, jeigu yra kreipimasis į teismą, tos komisijos legitimumo sulaukti ir išvadas tvirtinti po to“, – sako A.Šindeikis.
Advokato aiškinimu, jeigu Konstitucinis Teismas nuspręstų, kad komisija veikė neteisėtai, reikšmės netektų ir tyrimo išvados. Jeigu komisija vis dėlto galėjo būti sudaryta, parlamento grupė turi teisę kreiptis dėl pačių išvadų pripažinimo prieštaraujančiomis Konstitucijai.
