Mykolo Romerio universiteto politologės Rimos Urbonaitės vertinimu, „valstiečių“ bandymas suformuoti šešėlinį ministrų kabinetą ir jį pristatyti yra politinis performansas, viešųjų ryšių akcija, bet ne tokia iniciatyva, kuri atneš realių pokyčių.
„Aišku, konstruktyviai kritikuoti yra labai gerai, bet tai buvo galima padaryti ir nesudarius šešėlinės Vyriausybės. Niekas nuo to nebūtų pasikeitę. Didesnė šešėlinės Vyriausybės prasmė yra dvipartinėje sistemoje“, – 15min komentavo ji ir pridūrė, jog kitos mažesnės opozicinės frakcijos irgi gali deleguoti asmenis, kurie kritikuotų valdžią tam tikrai klausimais.
Iniciatyva pozityvi, bet ne itin prasminga
Iš esmės su tuo sutiko ir Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.
Šešėlinės Vyriausybės pervertinti nereikėtų.
„Manau, šešėlinės Vyriausybės pervertinti nereikėtų. Tai labiau veikia ir pritraukia dėmesį dvipartinėse sistemose, kai yra labai aiški alternatyva – arba vieni, arba kiti“, – dėstė jis, tačiau pažymėjo, jog „valstiečių“ sprendimą pristatyti šešėlinį ministrų kabinetą visgi reikėtų vertinti teigiamai.
„Šešėlinio kabineto pareiga yra būti sarginiu šunimi, kuris atkreipia dėmesį į valdančiųjų idėjas, kurios, jų nuomone, visuomenei gali būti žalingos, ir kartu skatinti diskusiją, siūlyti savo sprendimus“, – teigė M.Baltrukevičius.
Tiesa, jis priminė, kad anksčiau veikusios šešėlinės Vyriausybės, kad ir konservatorių, užgimusi po 2012 metų Seimo rinkimų, negali pasigirti sėkmės istorijomis.
Kažko daugiau nereikėtų tikėtis ir iš „valstiečių“?
„Gali pasikviesti į frakciją ministrą ir pavadinti tai opozicinės frakcijos susitikimu su ministru, arba gali pasikviesti ministrą ir akcentuoti, kad tai yra šešėlinės Vyriausybės susitikimas.
Čia, aišku, yra ir viešųjų ryšių forma, bet jei „valstiečių“ šešėlinė Vyriausybė bus aktyvi, ves į konstruktyvesnes diskusijas, turės pasiūlymų, su tuo viskas gerai“, – kalbėjo analitikas.
S.Skvernelio „valstiečiams“ nebereikia?
Didžiausia staigmena, pasak jo, kad tarp „valstiečių“ Vyriausybės narių nėra buvusio ministro pirmininko S.Skvernelio.
„Atrodė labai logiškas žingsnis. S.Skvernelis – populiariausias „valstiečių“ veidas ir žmogus, kuris tikrai lengviau nei R.Karbauskis gali rasti bendrą kalbą su kitomis opozicinėmis partijomis, jas vienyti. Jis buvo ir aiškus partijos pasirinkimas į opozicijos lyderius“, – teigė M.Baltrukevičius.
Jis spėliojo, kodėl S.Skvernelis liko be posto: galbūt nesusiklostė jo ir R.Karbauskio santykiai, galbūt „valstiečių“ vedlys nutarė, jog S.Skvernelis jam nebereikalingas.
„S.Skvernelį ir R.Karbauskį vienydavo aiškus bendras interesas. S.Skverneliui 2016 metais reikėjo R.Karbauskio ir „valstiečių“, jautė, kad tai yra politinė jėga, su kuria jis gali pasiekti gerą rezultatą rinkimuose. R.Karbauskiui reikėjo S.Skvernelio kaip populiaraus veido. Tai buvo abipusiai naudingi santykiai.
<...> R.Karbauskio, matyt, dabar yra tokie skaičiavimai: kadangi rinkimai 2020-aisiais nebuvo tokie sėkmingi, galbūt Sauliaus Skvernelio jau ir nebūtinai reikia“, – svarstė analitikas.
Kadangi rinkimai 2020-aisiais nebuvo tokie sėkmingi, galbūt Sauliaus Skvernelio jau ir nebūtinai reikia.
Galbūt nubaudė
Vertindama S.Skvernelio sprendimą neiti į „valstiečių“ suformuotą šešėlinį kabinetą, R.Urbonaitė darė prielaidą, jog jo pozicija šioje partijoje neaiški, neapibrėžta, o ateityje politiko ir „valstiečių“ keliai gali išsiskirti.
„Galbūt Sauliaus Skvernelis planuoja po šitos Seimo kadencijos pabaigti darbą? Jeigu taip, tada šis jo sprendimas atrodo logiškas“, – teigė politologė.
O galbūt, svarstė ji, S.Skvernelis sulaukė bausmės, nes neįstojo į „valstiečių“ gretas.
„Gal neprisijungimas prie partijos ir galėjo būti priimtas kaip negatyvus gestas? Galbūt norint tapti šešėliniu premjeru, arba šešėliniu ministru, reikėjo tapti partijos nariu? Nežinau, kokia ta sąlyga buvo iškelta, ar nebuvo iškelta“, – dėstė R.Urbonaitė.
Apskritai, pasak jos, į šešėlinį kabinetą pateko tik tie, kurie praėjo „valstiečių“ vedlio filtrą.
Vyriausybė – be „S.Skvernelio žmonių“
Tarp jų nėra ne tik S.Skvernelio, bet ir į Seimą su „valstiečiais“ išrinkto, buvusio socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio.
Šešėliniame kabinete ši vieta patikėta Seimo nariui Tomui Tomilinui.
„Atrodo patys „valstiečiai“ nebuvo nusivylę Linu Kukuraičiu, nors Tomas Tomilinas visada buvo aktyvus savo idėjų, pozicijų gynėjas. Manau, Tomo Tomilino aktyvumas ir buvo tas faktorius, dėl ko šį kartą buvo pasirinktas jis“, – komentavo R.Urbonaitė.
O štai M.Baltrukevičius pastebėjo, jog šešėliniame ministrų kabinete nėra nei su „valstiečiais“ į Seimą išrinkto, buvusio premjero patarėjo Luko Savicko, nei analogiškai į Seimą patekusio buvusio Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio.
Esą tai rodo, kad šešėlinėje Vyriausybėje „S.Skvernelio žmonių“ nėra.
„Matome, kad absoliuti dauguma yra patikrinti, lojalūs R.Karbauskiui asmenys“, – teigė analitikas.
S.Skvernelis teigė atsisakęs būti šešėliniu
Šešėlinį ministrų kabinetą opozicijoje dirbanti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) Seime pristatė ketvirtadienį.
Kabinetui vadovaus Seimą palikęs partijos lyderis R.Karbauskis.
Finansų ministro vieta skirta Valiui Ąžuolui, vidaus reikalų – Guodai Burokienei, krašto apsaugos – Dainiui Gaižauskui, aplinkos – Ligitai Girskienei, švietimo, mokslo ir sporto – Eugenijui Jovaišai, ekonomikos – Deividui Labanavičiui, energetikos – Arvydui Nekrošiui, kultūros – Aušrinei Norkienei, teisingumo – Agnei Širinskienei, socialinės apsaugos ir darbo – Tomui Tomilinui, susisiekimo – Arvydui Vaitkui.
Šešėlinėje Vyriausybėje yra ir trys buvę tikri ministrai.
Aurelijus Veryga „išsaugojo“ sveikatos apsaugos ministro pareigas, Kęstutis Mažeika tapo šešėliniu žemės ūkio ministru, o Giedrius Surplys (ėjęs žemės ūkio ministro pareigas nuo 2018 metų gegužės iki 2019 metų ruugpjūčio mėnesio) paskirtas vadovauti šešėlinei Užsienio reikalų ministerijai.
Buvęs premjeras S.Skvernelis teigė atsisakęs būti šešėlinėje LVŽS Vyriausybėje, nes, anot jo, būtų buvę prasmingiau kurti koalicinę visų opozicinių frakcijų Vyriausybę.
