Kaip BNS nurodė Vidaus reikalų ministerija, tai reiškia, kad parlamentas galėtų riboti elektroninio rezidento kortelės išdavimą, akcijų, nekilnojamojo turto įsigijimą „jeigu tokios priemonės apskritai būtų pasirinktos kaip būtinos nepaprastosios padėties metu“.
Pastarąsias pataisas inicijavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, papildęs Vidaus reikalų ministerijos parengtą projektą.
Pasak jo, šis ribojimas iš esmės galėtų būti taikomas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
„Natūralu, kad tai gali kelti įvairių nacionalinio saugumo rizikų, todėl bent jau nepaprastosios padėties metu valstybė turi turėti kiek įmanoma daugiau instrumentų“, – BNS sakė parlamentaras.
NSGK vadovas taip pat siekia neleisti rusams ir baltarusiams Lietuvoje turėti ginklą.
Seimas nepaprastąją padėtį Rusijos ir Baltarusijos pasienyje šią savaitę pratęsė dar trims mėnesiams, iki kitų metų kovo 16 dienos imtinai.
Joje šiuo metu nėra numatyta šių galimų naujų ribojimų.
Nepaprastoji padėtis toliau galios Lietuvos pasienio ruožuose prie valstybės sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi bei pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne Lietuvos pasienio ruožo teritorijoje.
Kaip ir iki šiol galiojusiame Seimo nutarime, naujajame numatoma toliau į Lietuvos teritoriją neįleisti Vyriausybės kriterijų neatitinkančių Rusijos piliečių.
Pagal Baltijos šalių ir Lenkijos susitarimą, nuo rugsėjo Europos Sąjungos (ES) išorinę sieną gali kirsti tik Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.
Baltarusiams tokie reikalavimai netaikomi. Jiems, kaip ir rusams, lieka galioti sugriežtintas vizų išdavimas, tai yra toliau nepriimami šių užsieniečių prašymai išduoti vizas, išskyrus atvejus, kai dėl jų tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.
Rusijos piliečiai dar gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.
Taip pat nutarime palikta migrantų apgręžimo politiką įtvirtinanti nuostata, kad nenustatytose vietose ketinantys kirsti ar kirtę ES išorinę sieną užsieniečiai negali būti įleidžiami. Ši nuostata nebus taikoma nuo karinės agresijos, persekiojimo bėgantiems asmenims.
Nepaprastosios padėties režimas visoje šalyje įvestas vasario 24 dieną, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ir anksčiau buvo pratęstas jau du kartus. Nuo rugsėjo šį režimą apsiribota taikyti nebe visoje Lietuvoje, o pasienyje su Rusija ir Baltarusija bei pasienio kontrolės punktuose.
Pernai lapkritį dėl neteisėtos migracijos bangos nepaprastoji padėtis buvo paskelbta pasienyje su Baltarusija. Ji truko iki sausio vidurio.
