Atvykę į pasienio kontrolės punktus jie neįleidžiami į Lietuvą su augintiniu ir turi ieškoti išeičių, kaip perduoti gyvūną atgal į jo kilmės šalį. Į Lietuvą iš šių šalių įsivežti gyvūnus augintinius draudžiama tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.
„Raginame atsisakyti idėjos gabenti augintinius iš šių šalių. Šiemet į Lietuvą vien komerciniais tikslais įvežti 330 augintinių, iš jų apie 20 įsivežė gyvūnų globa užsiimančios įstaigos. Iš šių šalių vežami augintiniai dažnai būna neskiepyti ar netinkamai paskiepyti nuo pasiutligės bei netinkamai sertifikuojami. ES griežtina gyvūnų gabenimą ir nuo šio rugsėjo įveda papildomus reikalavimus atlikti gyvūnams augintiniams sveikatos tyrimus.
Pagrindinis judėjimas į Lietuvą po birželį įsigaliojusio draudimo vyksta nekomerciniais tikslais, kuomet augintinis keliauja su savo šeimininku. Gyvūnai atkeliauja, kaip ir yra numatyta išimtyje, pateikiant ES išduotus dokumentus. Situaciją ir toliau stebėsime ir dar glaudžiau bendradarbiausime su Muitinės departamentu tikrinant įvežimus, pateikiant EU gyvūno augintinio pasus,“ – teigė VMVT Pasienio kontrolės departamento patarėja Kristina Dainovskytė-Šustikė.
Be gyvūnų augintinių iš Rusijos bei Baltarusijos į Lietuvą draudžiama importuoti arklius, telyčias, karves, buivolus, kiaules, avis ir ožkas, triušius, kiškius bei bites.
,,Šis sprendimas netaikomas gyvūnams ir prekėms, gabenamiems tranzitu per Lietuvą į kitas ES šalis. Norint gabenti gyvūnus augintinius į kitas ES šalis, muitinės pareigūnams turi būti pateikta elektroninė tranzito deklaracija,“ – pabrėžė Muitinės departamento atstovas Darius Valickas.
VMVT primena, kad katės, šunys ir šeškai, atvežti iš ES valstybių narių, Norvegijos, Andoros, Šveicarijos, Farerų salų, Gibraltaro, Grenlandijos, Islandijos, Lichtenšteino, Monako, San Marino, Vatikano ar iš trečiųjų šalių turi būti įregistruoti Gyvūnų augintinių registre per 20 darbo dienų nuo jų įvežimo į Lietuvą.
