Ketvirtadienį L.Kvedaravičius kartu su Miesto plėtros departamento direktoriumi Mindaugu Pakalniu žurnalistus pavedžiojo po užgrobtas teritorijas sostinės Žvėryno rajone, Birutės gatvėje.
Savivaldybės atstovų teigimu, privačių namų savininkai aiškina, kad tujos ir krūmai aplink valstybinę žemę prie jų namų užaugo savaime.
„Jei tujos Lietuvoje pačios išaugo labai tiksliai, pagal linijas, tai tada – čia stebuklų šalis“, – juokėsi L.Kvedaravičius.
Akivaizdu, kad namų savininkai šiais plotais naudojasi kaip savo – juose auga vaismedžiai, daržovės, šeimininkauja keturkojai.
Į juos patekti yra sunku – tenka brautis pro krūmus, todėl po Neries pakrantę vaikščiojantiems praeiviams tikrai nešautų į galvą, kad ši teritorija yra ne privati.
Dėl Birutės gatvėje esančių namų 18D, 18B ir 18C, savivaldybė ne kartą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT). Tarnyba atliko patikrinimus vietoje ir užfiksavo, jog želdiniais ir tvoromis nuo praeivių užtvertas daugiau kaip 3 tūkst. kv. m valstybinės žemės plotas.
Ties namų valda Birutės g. 18C yra savavališkai įrengta tvora, mūriniai stulpeliai, varteliai, trinkelės ir įsirengtas dirbtinis vandens telkinys.
Namo savininkas: ten tvoros nėra
Bendrovės „Enerstena“ vadovas Vygantas Sliesoraitis BNS patvirtino, kad yra Birutės gatvės 18C savininkas, tačiau tvirtino, kad jo privačiame sklype esanti tvora nėra aptvėrusi ir valstybės žemės.
„Jokių tvorų nėra. Ten tvoros nėra, aš jums dar kartą sakau. Ten tvora seniai nugriauta, tas užfiksuota. Ten gyvena dukra ir ji reikalus tvarko. Aš jums daugiau pakomentuoti negalėčiau. Niekaip nevertinu, nes ten tvoros nėra. Aš daugiau niekaip negalėčiau pakomentuoti. Viso geriausio“, – BNS kalbėjo V.Sliesoraitis.
Pasak L.Kvedaravičiaus, kai kurie žemės plotus pasisavinę žmonės iki tiek suįžūlėjo, kad juos bandė atsikovoti teismo keliu. „Aš neįsivaizduoju, kaip taip gali būti. Turbūt kiekvienas iš mūsų čia norėtų turėti savo lopinėlį ir pasisodinti kokį agurotį. Bet ne visiem tas lemta“, – svarstė vicemeras.
Ganėtinai keistai visa tai atrodo. Miestui reikalinga ši teritorija dviračių takui ir jis bus.
Jo teigimu, dar 2012 metais teismai nusprendė, kad valstybinę žemę privačių namų savininkai turi atlaisvinti, tačiau tai nedaroma jau ketverius metus.
„Tai tęsiasi jau daugelį metų. Pradėję planuoti dviračių taką, pastebėjome, kad valstybinėje žemėje šeimininkauja privatūs asmenys be jokių leidimų. Patys pajutote, kaip sunku patekti į šiuos sklypus – šunys laksto palaidi, yra tvoros, – sakė L.Kvedaravičius. – Ganėtinai keistai visa tai atrodo. Miestui reikalinga ši teritorija dviračių takui ir jis bus.“
Jo teigimu, visų Birutės gatvėje greta Neries užgrobtų sklypų plotas beveik prilygsta Lukiškių aikštei.
Planuojame, kad kitais metais ten, kur negalėjome patekti, galės patekti visi vilniečiai.
Savivaldybė su privačiais asmenimis bandė susitarti gražiuoju, tačiau į raginimus atitverti žemę iki liepos 25 dienos niekas nesureagavo.
NŽT atstovai savivaldybei patvirtino, kad į tarnybą pažeidėjai neina, nesutinka, kad padarė kažką blogo, todėl šių bylų nagrinėjimai tęsiasi mėnesių mėnesiais.
Savivaldybė šiuo metu rengia dviračių takų techninio projekto ekspertizę, netrukus bus gautas statybos leidimas ir prasidės darbai.
„Planuojame, kad kitais metais ten, kur negalėjome patekti, galės patekti visi vilniečiai, gražiai nuvažiuoti dviračiais arba prasieiti iki Gedimino prospekto“, – tvirtino vicemeras.
Jis pabrėžė, kad ketvirtadienį apžiūrėti užgrobti ploteliai sostinėje tokie ne vieninteliai.
Nors ir nenoromis, M.Pakalnis ketvirtadienį pripažino, kad Vilniuje tokių yra šimtai: „Dabar atliekame tyrimą, turime labai daug duomenų, turime miesto nuotraukas, padarytas iš kosminių palydovų, kuriose labai akivaizdžiai matosi esančios tvoros. Matome teritorijas, kurias žmonės yra užėmę.“
Apie visus atvejus sostinės savivaldybė ketina pranešti NŽT.
„Mes ne vaikų darželyje esame, čia visiems viskas yra aišku. Jeigu yra valstybinė žemė ir valstybė čia planuoja veiklą, turėtumei susirinkti savo žaisliukus ir išeiti į savo smėlio dėžę. Tai yra gana paprasti dalykai“, – kalbėjo M.Pakalnis. Jis pabrėžė, kad dėl Žvėryne užtvertų teritorijų Vilniaus miesto savivaldybė gavo ne vieną skundą iš Žvėryno bendruomenės.
L.Kvedaravičius svarstė, kad teisinė bazė turėtų leisti išvengti ilgų teisminių ginčų su valstybinės žemės užgrobėjais, nes dabar jie tuo plačiai naudojasi.
