JAV demokratijos lopšyje Filadelfijoje geriausiu vakaro laiku sakydamas kalbą, kuria siekė sutelkti rinkėjus prieš svarbius kadencijos vidurio rinkimus, prezidentas surengė neeilinį puolimą prieš respublikonus, palaikančius D.Trumpo ideologiją „Padarykime Ameriką vėl didžią“ (Make American Great Again, MAGA), ir ragino savo šalininkus priešintis.
„Donaldas Trumpas ir MAGA respublikonai atstovauja ekstremizmui, keliančiam pavojų patiems mūsų respublikos pamatams“, – pareiškė J.Bidenas, kalbėdamas netoli tos vietos, kur daugiau kaip prieš du šimtmečius buvo priimtos Nepriklausomybės deklaracija ir JAV konstitucija.
„Amerikoje nėra vietos politiniam smurtui. Taškas. Jokiam. Niekada“, – įspėjo J.Bidenas, aiškiai turėdamas galvoje pernai D.Trumpo šalininkų, nepripažįstančių jo pralaimėjimo rinkimuose, surengtą JAV Kapitolijaus užpuolimą.
Paminėdamas griežtosios linijos konservatorių visoje šalyje vykdomą puolimą prieš teisę į abortą ir grėsmę kitoms laisvėms – nuo kontracepcijos iki tos pačios lyties asmenų santuokų – 79 metų prezidentas apkaltino „MAGA jėgas“ pasiryžus „tempti šalį atgal“.
„Lygybė ir demokratija puolamos“, – įspėjo jis.
Kadencijos vidurio rinkimai lapkričio mėnesį nulems, kuri partija kontroliuos Kongresą, tad prezidentas tai pat stengėsi sužadinti entuziazmą ir kalbėjo apie „savo pačių rankose turimą galią atsakyti į šias grėsmes“.
J.Bidenas paprašė pagrindinės srovės respublikonų suvienyti jėgas su demokratais ir atmesti D. Trumpo stiliaus politiką, patraukusią didelę Respublikonų partijos dalį.
„Ilgą laiką raminome save tuo, kad Amerikos demokratija yra garantuota. Tačiau taip nėra. Turime ją ginti. Apsaugoti. Stoti už ją, – sakė J.Bidenas. – Prašau mūsų šalies susitelkti, susivienyti dėl bendro tikslo ginti savo demokratiją, nepriklausomai nuo ideologijos.“
„Pusiau fašizmas“
J.Bideno kalba apie „mūšį už šalies sielą“ atkartojo 2017 metų straipsnį žurnale „The Atlantic“, parašytą po didelio atgarsio sulaukusio smurtinio baltųjų viršenybės šalininkų mitingo Šarlotsvilyje Virdžinijoje, jo teigimu, paskatinusio jį siekti prezidento posto.
„Išgyvename mūšį dėl šios šalies sielos“, – tuomet rašė J.Bidenas.
Laimėjęs 2020 metų prezidento rinkimus politikos veteranas iš pradžių planavo šiame mūšyje kovoti dialogu su nuosaikiais respublikonų įstatymų leidėjais ir į vidurinę klasę orientuota ekonomine bei socialine politika.
Tačiau kalbos apie susitaikymą nuslopo, apklausoms rodant, kad demokratų lyderiui galbūt labiau apsimoka būti agresyvesniam.
Praėjusią savaitę J.Bidenas apkaltino D.Trumpo šalininkus pasidavus „pusiau fašizmui“.
Terminas išprovokavo konservatorių pasipiktinimą. Atstovų Rūmų respublikonų mažumos lyderis Kevinas McCarthy pareiškė, kad taip „apjuodinama dešimtys milijonų darbščių, įstatymus gerbiančių piliečių“.
Laikraščio „The Wall Street Journal“ ketvirtadienį paskelbti naujos apklausos rezultatai rodo, kad jei kadencijos vidurio rinkimai vyktų šiandien, 47 procentai rinkėjų balsuotų už demokratus, o 44 procentai – už respublikonus.
Kovo mėnesį respublikonai turėjo 5 procentinių punktų persvarą.
Demokratai didelės sėkmės lapkritį, kai bus renkami visi Atstovų Rūmai ir trečdalis Senato, nesitiki. Kadencijos vidurio rinkimai tradiciškai nebūna palankūs valdančiajai partijai.
Vis dėlto pastaruoju metu J.Bideno reikalai klostosi neblogai – infliacija lėtėja, Kongrese galiausiai buvo priimta virtinė svarbių prezidento reformų, o D. Trumpas bando atlaikyti virtinę kriminalinių tyrimų jo atžvilgiu. Apklausos rodo didelę paramą teisei į abortą, o tai gali būti neparanku daugeliui respublikonų.
Šie dalykai galėtų suteikti vilčių demokratams, bandysiantiems išlaikyti ar net sustiprinti daugumą Atstovų Rūmuose ir Senate.
Tam bus labai svarbi Pensilvanija – tradiciškai svarbus JAV politikos kovos laukas. J.Bidenas vien šią savaitę šioje valstijoje bus apsilankęs tris kartus.
D.Trumpas taip pat planuoja šeštadienį pasirodyti Pensilvanijoje. Jis parems savo kandidatą į senatorius, ilgametį populiarios televizijos laidos apie sveikatos dalykus „Daktaras Ozas“ (Dr. Oz) vedėją Mehmetą Ozą.
