Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus pavaduotoja Margarita Šešelgytė LRT laidoje „aktualus interviu“ pažymėjo, kad JAV viceprezidento vizitą bei pasisakymus reikėtų vertinti ne tik kaip NATO partnerių raminimą dėl augančio Rusijos ginklavimosi, jos vadovų pareiškimų, bet ir kaip priminimą Rusijai dėl kolektyvinės NATO gynybos įsipareigojimų.
„Antras dalykas – dabartinio kandidato į JAV prezidentus pareiškimai, kad galbūt nereikia įsipareigoti JAV toms valstybėms, kurios nevykdo įsipareigojimų savo gynybos biudžetams. Tai sukuria ne tik nerimą, bet ir siunčia tam tikrą signalą Rusijai. Manau, kad vienas iš tikslų vizito ir yra šiek tiek apraminti Baltijos valstybes, bet taip pat ir nusiųsti tam tikrą signalą Rusijai, kad tos valstybės yra NATO narės, 5-asis straipsnis yra svarbus ir išlieka galiojantis nepaisant pasikeitimų Jungtinių Amerikos Valstijų politinėje sistemoje ir kad Rusijai nekiltų kitokių minčių“, – J.Bideno vizitą įvertino politologė.
Rytų Europos studijų centro analitiko Vytauto Keršansko nuomone, Baltijos šalims parodytas JAV dėmesys pirmiausia ir yra yra skirtas šioms valstybėms.
„Aš manau, kad tai yra daugiau žinutė mums, Baltijos valstybių gyventojams, nusiraminti, patikinant, kad Amerikos politika nėra tokia, kad atėjęs naujas žmogus gali kursą pakeisti 180 laipsnių į kitą pusę – manau, kad taip ir bus (...), kertinių pasikeitimų, tokių, kokius žada D.Trumpas, nereikėtų bijoti“, – teigė politikos ekspertas.
Demokratams atstovaujantis J.Bidenas antradienį lankėsi Rygoje, kur susitiko su Lietuvos, Latvijos, Estijos prezidentais. Jis taip pat sakė kalbą Latvijos nacionalinėje bibliotekoje, kuria žadėjo paramą Baltijos šalims ir ragino neklausyti respublikonų kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo, kurio pastabos sukėlė abejonių dėl įsipareigojimo ginti Baltijos šalis Rusijos užpuolimo atveju.