Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT) buvo nagrinėjamas Migracijos departamento ir Valstybės saugumo departamento (VSD) skundas dėl šių metų sausio pabaigoje priimto Vilniaus apygardos administracinio administracinio teismo (VAAT) sprendimo neišsiųsti verslininko iš Lietuvos.
Šiame teismo posėdyje, priešingai nei ankstesniuose, buvo leista dalyvauti žiniasklaidos atstovams, nors VSD ir departamento atstovai norėjo, kad posėdis būtų uždaras. J.Borisovo advokatai, atvirkščiai, siekė, kad posėdis būtų atviras.
„Jo gyvenimas gali kelti grėsmę Lietuvos saugumui (...) VAAT turėjo įvertinti jo galimą pavojų, tačiau įvertino tik akivaizdžią ir realią grėsmę“, – sakė Migracijos departamento atstovė.
Anot jos, byla parodė, kad J.Borisovas grasino pašalintajam prezidentui Rolandui Paksui, siekė tuomet daryti įtaką politiniams procesams, tuos procesus destabilizuoti.
„Jo gyvenimas gali kelti grėsmę Lietuvos saugumui (...) VAAT turėjo įvertinti jo galimą pavojų, tačiau įvertino tik akivaizdžią ir realią grėsmę“, – sakė Migracijos departamento atstovė.
Esą tuomet buvo paimta medžiagos iš verslininko kompiuterio ir medžiagoje buvo išdėstyti tikslai, kurių nepavyko pasiekti, nes R.Paksas po apkaltos buvo pašalintas – pavyzdžiui, pagerinti J.Borisovui vadovaujamai įmonei „Avia Baltika“ skirtą teisinę bazę, skirti savo žmogų į Civilinės aviacijos administracijos vadovo postą, tapti prezidento patarėjo aviacijos klausimais, sunaikinti kitą sraigtasparnių aptarnavimo bendrovę „Helisota“ ir kitus.
„R.Paksas buvo priemonė (...). Negalima sakyti, kad jis (J.Borisovas – BNS) atsisakė tikslų, išlieka galimybė, kad jis bandys paveikti politinius procesus (...). J.Borisovo grėsmė kyla iš jo paties buvimo“, – kalbėjo R.Romančikienė.
VSD atstovas Ramūnas Ramanauskas teismui sakė, kad neigiami veiksniai dėl J.Borisovo buvimo Lietuvoje suformuluoti dviejuose teismui pateiktuose aktuose ir juose yra dėstoma informacija, įvykusi jau po apkaltos proceso ir Migracijos departamento sprendimo išsiųsti Rusijos verslininką iš Lietuvos.
Teismui taip pat buvo pateikti ir slapti dokumentai.
Tuo tarpu J.Borisovo advokatas Adomas Liutvinskas tikino, kad turėtų likti galioti VAAT verdiktas.
„Per 7 metus jis jokios grėsmės nesukėlė ir niekas neišlindo“, – sakė verslininko atstovas.
Pasak advokato, J.Borisovas, gyvendamas Lietuvoje, užsieniečiu tapo prieš savo valią. Jis esą iki 2003 metų buvo Lietuvos pilietis ir iki tada nepateko į akiratį kokių nors institucijų, sprendžiančių dėl užsieniečių.
Rusijos piliečio sutuoktinės Irinos bei jo mažametės dukters interesams atstovavęs advokatas Vytautas Sirvydis tvirtino, kad J.Borisovas Lietuvai grėsmės nekelia.
„Bylos proceso metu J.Borisovas grėsmių nekėlė, nekelia ir nekels“, – tikino gynėjas.
Jo teigimu, slapti dokumentai, kurių pagrindu J.Borisovas ir neteko pilietybės, jau turėtų būti seniai praradę slaptumo grifą. Advokatas taip pat pažymėjo, kad visi verslininko šeimos nariai yra Lietuvos piliečiai, jo tėvai gyvena Lietuvoje, jis turi mažametę dukrą.
Savo verdiktą LVAT turėtų paskelbti birželio 14–ąją.
Per 2002 metų prezidento rinkimus J.Borisovo vadovaujama sraigtasparnių remonto bendrovė „Avia Baltika“ skyrė R.Pakso kampanijai 1,2 mln. litų. Šalies vadovu tapęs R.Paksas 2003 metų balandį išimties tvarka suteikė savo finansiniam rėmėjui Lietuvos pilietybę.
Tokį žingsnį Konstitucinis Teismas įvertino kaip atlygį už paramą per rinkimus ir panaikino sprendimą dėl pilietybės suteikimo, ir tai tapo vienu iš apkaltos R.Paksui pagrindų.
Išsiųsti J.Borisovą iš Lietuvos Migracijos departamentas mėgina nuo 2004–ųjų, remdamasis VSD surinkta medžiaga. Joje teigiama, kad šis verslininkas siekė destabilizuoti politinę padėtį Lietuvoje, daryti įtaką politiniam gyvenimui, šantažavo ir grasino tuometiniam prezidentui R.Paksui. Už šiuos veiksmus J.Borisovas buvo nuteistas.
