Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 07 01

J.Džiugelis siūlo braukti nuostatą, leidžiančią nepriimti specialiųjų poreikių mokinių

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininko pavaduotojas Justas Džiugelis siūlo iš Švietimo įstatymo braukti nuostatą, leidžiančią nepriimti vaikų su specialiaisiais poreikiais.
Justas Džiugelis
Justas Džiugelis / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

„Šiuo metu mokykla turi galimybę nepriimti vaiko, jei jis turi specialiųjų ugdymosi poreikių, ir tai yra akivaizdžiai neteisinga, diskriminacinė nuostata. Šitą nuostatą siūlome keisti, taip pat į įstatymą įrašyti įtraukiojo švietimo sąvoką“, – per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė J.Džiugelis.

Iš įstatymo Seimo opozicinės konservatorių frakcijos atstovas siūlo braukti 29 straipsnio dalį, kad „mokykla, dėl objektyvių priežasčių negalinti užtikrinti mokiniui, kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos, siūlo jam mokytis kitoje mokykloje“.

J.Džiugelis teigė, kad „šiuo metu sistema sukonstruota taip, kad prisidengiant šio įstatymo straipsniu tėvai didžiąja dalimi siuntinėjami iš vienos mokyklos į kitą, kol galiausiai jie praradę viltį rasti galimybę mokytis taip vadinamoje normalioje mokykloje atsiduria specializuotoje mokykloje“.

„Šiuo metu tokių vaikų, negalią turinčių, apie 40 proc. mokosi specialiosiose mokyklose, kur iš tiesų jie vėliau yra „nurašomi“, nes ten nėra orientuojamasi į ugdymo kokybę, o daugiau į užimtumą, socializaciją“, – pažymėjo J.Džiugelis.

Švietimo ekspertė, Vilniaus universiteto profesorė Vilija Targamadzė sakė, kad įstatymo pataisa pati savaime problemų neišspręs, todėl turi eiti su priemonių paketu, prie įtraukiojo ugdymo pereiti reikėtų palaipsniui.

„Tai yra tikrai sveikintinas pakeitimas, jis turėtų eiti su priemonių paketu, realiomis prielaidomis įgyvendinti, o sąlygas turėtų sukurti kiekviena mokykla. Kiekviena mokykla turėtų būti pajėgi dirbti su kitoniškais vaikais. Aišku, to iš karto nebus, reikėtų sudėlioti etapais ir tai labai rimtai apgalvoti“, – kalbėjo V.Targamadzė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilija Targamadzė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilija Targamadzė

„Savivaldybės iš pradžių galėtų sukurti tam tikras nespecializuotas, bet akcentuojančias (įtraukųjį ugdymą – BNS) mokyklas, kur vaikai galėtų mokytis su kitais vaikais, ir bendrasis ugdymas vyktų suteikiant pagalbą specialiųjų poreikių vaikams“, – sakė Vilniaus universiteto profesorė.

Įtraukusis ugdymas yra mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, mokymasis bendrojo ugdymo mokyklose, pagal jų poreikius ir galimybes, užtikrinant švietimo pagalbą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs