Apeliacine tvarka šiuos skundus išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas visus skundus atmetė ir paliko galioti sprendimą, kuriame konstatuojama, kad nei L.Radzevičiūtė, nei J.Krasnickas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
J.Krasnickas į teismą kreipėsi, teigdamas, kad L.Radzevičiūtės paviešintas garso įrašas yra sumontuotas iš kelių skirtingų jo pasisakymų, sukuriant naujos prasmės teiginius, kurių jis nėra sakęs.
Viešai paskelbtame garso įraše buvo girdėti, kaip J.Krasnickas, vartodamas daug necenzūrinių žodžių, keikia mažą mero atlyginimą ir valstybę, kalba apie „milijonų“ pasisavinimą ir išsipirkimą iš teisėsaugos institucijų.
„Aš perpratau mechanizmus, aš manau arba sėsiu, arba užsidirbsiu bent keturis milijonus iš karto. (...) Tai suprask mane kaip žmogų teisingai, aš linkęs sužaisti „va bank“, – J.Radzevičiūtės paviešintame įraše girdimas kalbantis J.Krasnickas.
Teisėsauga dėl šių aplinkybių 2015 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, tačiau jis vėliau nutrauktas.
„Tokio turinio paskleista per visuomenės informavimo priemonę tikrovės neatitinkanti informacija, priskirta J.Krasnicko asmeniui, jį paniekino, pažemino bei pakirto pasitikėjimą juo“, – teismo nutartyje cituojamas J.Krasnicko skundas.
L.Radzevičiūtė savo ruožtu J.Krasnicką taip pat prašė pripažinti kaltu dėl šmeižto. Moteris teigė, kad politikas viešai siekė ją pažeminti, kai kalbėjo, jog įrašų paviešinimas buvęs „užsakymas“ artėjant rinkimams ir „atstumtos moters kerštas“.
Apeliacinės instancijos teismas šiuos skundus atmetė. Jis įvertino, kad garso įrašas yra vientisas ir nors viešai buvo pateikta sutrumpinta ir sumontuota versija, jų autentiškumas patvirtintas teismo ekspertize.
J.Krasnicko išsakytus teiginius teismas traktavo kaip nuomonę, o ne šmeižtą.
Teismas pripažįsta, kad politiko viešai išsakytos frazės galėjo sukelti neigiamas emocijas, tačiau taip pat pabrėžia, jog išsakyti žodžiai „įvertinus ir įvykio kontekstą, teisėjų kolegijos nuomone, sietini su hiperbolizuotai perteikiama susiklosčiusia situacija, emocijomis, o ne J. Krasnicko tyčia apšmeižti“.
