Zw.lt paskelbė visą mokyklos tarybos laišką, lenkų kalba jį galite rasti čia.
Nenori keliauti iš vietos į vietą
„Situacija, kurioje atsidūrė Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos mokykla (o kartu su ja ir visa mokyklos bendruomenė), tapo daugybės spekuliacijų, melagysčių, su mūsų įstaiga nebūtinai susijusių asmenų, kurie taip pat yra tam tikra prasme atsakingi, kad mūsų mokykla gali tapti „keliaujanti ir vietos į vietą“ tikrąja šių žodžių prasme, atakų priežastimi. Mūsų vaikai nėra tik statistikos rodiklis. Tai yra gyvi, išskirtiniai, nepakartojami asmenys, turintys skirtingų polinkių ir talentų. Didžiuojamės, kad galime padėti jiems atsiskleisti ir vystyti. Svarbus dalykas yra ir saugumas, kurį mokykloje suprantame ir kaip mokyklos atsiribojimą nuo bet kokių politinių spekuliacijų ar rinkimų tvarkaraščio“, – rašoma mokyklos tarybos laiške.
Mokyklos tarybos atstovų teigimu, ši mokykla yra svarbi Vilniaus istorijos dalis. „Norėtume jau „šventos ramybės“, nes svarbiausias mokyklos tikslas yra perduoti vaikams ir jaunimui žinias ir gebėjimus, taip pat paruošti juos gyvenimui šiuolaikiniame pasaulyje. Tai yra mokytojų, o ne pastato, kuriame vykdomas mokymas, pašaukimas. Negalime iki begalybės skųstis savo problemų priežastimi – švietimo reforma, kuri aiškinama iš dalies mažėjančiu lenkų vaikų skaičiumi, juolab kad tos priežastys yra daug gilesnės“, – skaitome toliau laiške.
Anot laiško autorių, negalima tikėtis, kad Lietuvos pusė gins lenkų visuomenės interesus, kai patys lenkai ir jų atstovai LLRA-KŠS to nedaro, o atvirkščiai – kartais net labai kenkia. „Esame labai susirūpinę, kad „mokyklos pastato gynėjai“ daro viską, kad vaikai patirtų eilinį kraustymąsi, kas galų gale lems J.Lelevelio inžinerijos mokyklos išnykimą (o gal kai kas to ir nori?). Besidangstydami argumentu „istorinis pastatas“ Antakalnio g. 33 (tarp kitko, pastatytas sovietų Sovietinės Lietuvos laikais), „gynėjai“ patiekia eilinę melagysčių porciją tiek lenkų visuomenei čia vietoje, tiek ir Lenkijoje“, – aštrios kritikos negaili mokyklos atstovai.
Kur istorinės patalpos?
Besidangstydami argumentu „istorinis pastatas“ Antakalnio g. 33 (tarp kitko, pastatytas sovietų Sovietinės Lietuvos laikais), „gynėjai“ patiekia eilinę melagysčių porciją tiek lenkų visuomenei čia vietoje, tiek ir Lenkijoje.
Primenama, kad tikrosios šios istorinės mokyklos patalpos buvo Aušros Vartų gatvėje, Nacionalinės filharmonijos vietoje. Tad galbūt, kaip teigia laiško autoriai, reikėtų kovoti už tikrąją, o ne sugalvotą istoriją?
„Negalime leisti, kad tam tikrų asmenų asmeninės ambicijos, bandymai politiškai reabilituotis privestų iki situacijos, kai mokykla išnyks iš miesto žemėlapio. Gaila, kad tvarkymasis šiame žemėlapyje mus taip skausmingai palietė, bet mūsų NELIKVIDAVO IR NEUŽDARĖ, kaip garsiai čia ir ten skelbia „mokyklos gynėjai“, – toliau rašoma laiške.
Mokyklos taryba pabrėžia esanti ir visada buvusi pasiruošusi dirbti savo tiesioginį darbą – mokyti jaunimą, tai žadama daryti ir ateityje. Ir naujosios patalpos esą yra tinkamos tam, nes jos suremontuotos, gerai aprūpintos, o mokytojai dirba tie patys.
LLRA-KŠS atstovams primenama, kad jie priklausė valdančiajai daugumai, kai miestui vadovavo Artūras Zuokas, ir dėl jų trumparegiškos švietimo politikos mokykla atsidūrė dabartinėje situacijoje. Juolab kad Antakalnio progimnazijai didesnės teisės naudotis J.Lelevelio patalpomis Antakalnio gatvėje suteiktos tuomet, kai LLRA-KŠS atstovai užėmė švietimą kuruojančio vicemero ir administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Tad ir jų rankomis padaryta daug dalykų, lėmusių, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 dienos J.Lelevelio mokykla buvo sujungta su A.Vivulskio filialu.
Paminėta laiške ir tai, kad „gynėjai“ nemini tyliai uždarytos lenkiškos mokyklos Jeruzalėje, vidurinių S.Konarskio, Lazdynų mokyklų pavertimą pagrindinėmis, nors šios mokyklos irgi turi turtingą istoriją bei išleido daug žymių žmonių.
Mokyklos atstovai teigia neteisinantys dabartinės Vilniaus valdančiosios koalicijos veiksmų, kadangi jie skaudžiai palietė tautinių mažumų švietimą. Tačiau esą jie nenori „pigaus politikavimo“, o sujungus J.Lelevelio mokyklą su A.Vivulskio filialu patalpos Antakalnio gatvėje buvo prarastos galutinai.
Nori dirbti savo darbą
Turime šansą sukurti naują J.Lelevelio mokyklos legendą, kuri, tikime, gali išugdyti eilinius Nobelio laureatus.
„Norinti turėti lenkišką švietimo įstaigą Antakalnyje, LLRA-KŠS dabar turi erdvės veikti, tarkim, gali kovoti, kad atsirastų nauja įstaiga – darželis ir pradinė mokykla šiame rajone. Tačiau nereikia ignoruoti ir šansų, kuriuos dabar suteikia J.Lelevelio mokykla. Turime galimybę pradėti rašyti mūsų mokyklos istoriją iš naujo, nuo balto lapo“, – teigiama laiške, primenant, kad ši mokykla įgijo inžinerinę pakraipą ir siekia gimnazijos statusą.
„Tikime, kad dabartinis pedagogų, aktyvių tėvų ir noriai besimokančiųjų vaikų kolektyvas prisidės ugdant naujas lenkų inteligentijos kartas Vilniuje. Turime šansą sukurti naują J.Lelevelio mokyklos legendą, kuri, tikime, gali išugdyti eilinius Nobelio laureatus“, – teigia laiško autoriai, pabrėždami, kad nors lenkų švietimo klausimai liečia visus lenkus Lietuvoje, tačiau šiuo atveju tai visų pirma yra mokyklos bendruomenės reikalas.
Todėl prašoma leisti problemas spręsti patiems, savo rate, be politikų ar kitų pašalinių asmenų spaudimo.
15min primena, kad prieš kurį laiką Lenkijos vadovams laišką parašė LLRA-KŠS atstovė Renata Cytacka. Be kitų dalykų, šiame laiške teigiama, kad J.Lelevelio mokykla buvo uždaryta.
