J.Milius BNS sakė, kad vasario 7 dieną rengiamas EK Sveikatos ir vartotojų generalinio direktorato nuolatinio komiteto posėdis. Pasak J.Miliaus, Rusijai uždarius sienas visai kiaulienai iš Europos Sąjungos (ES), paramos klausimas iškyla naujame kontekste.
„Pernai europinė parama mums buvo gana nedidelė – apie 30 proc. buferinėje 10 kilometrų zonoje šalia sienos su Baltarusija. Vasario 7 dieną turėsime nuolatinio komiteto posėdį, jame turėtų paaiškėti EK atstovų pozicija dėl paramos kovojant su afrikinio kiaulių maro užkratu. Mes sieksime paramos ir premijoms už sumedžiotus šernus, ir stebėsenai, informavimo ir kitoms priemonėms, deginimo įrangai, naujai buferinei zonai Alytaus rajone. Taip pat grįšime prie žvėrių judėjimą stabdančios tvoros su Baltarusija klausimo“, – BNS sakė J.Milius.
Rusijai uždarius sienas visai kiaulienai iš Europos Sąjungos (ES), paramos klausimas iškyla naujame kontekste.
Pasak jo, iš Baltarusijos į Lietuvą atklydus užkrėstiems šernams, o ES patiriant ekonomines sankcijas ir nuostolius, tampa akivaizdu, kad Lietuva saugo išorinę Europos Sąjungos sieną.
Kol kas neaišku, kiek iš viso ES paramos prašys Lietuva. J.Miliaus teigimu, Aplinkos ministerijos skaičiavimais, vien premijoms už sumedžiotus šernus gali reikėti apie 6,3 mln. litų.
Pernai skaičiuota, kad tvoros su Baltarusija projektas gali kainuoti apie 10 mln. eurų (34,5 mln. litų).
EK atstovai šią savaitę lankėsi Lietuvoje.
„Jų pozicija kol kas neaiški“, – BNS sakė J.Milius.
Pernai rugsėjį EK Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas (SCOFCAH) Lietuvai skyrė 1,454 mln. eurų (5 mln. litų) paramos. Kartu su Estija, Latvija ir Lenkija iš viso skirta 2,5 mln. eurų (8,6 mln. litų).
Šiemet, kol dar nebuvo nustatytas afrikinio kiaulių maro užkratas šernuose, Lietuva EK prašė 3,3 mln. eurų (11,39 mln. litų) paramos.
