„Savivaldybės pateikė prašomas sumas su tvirtinimu, kad tie darbai arba [yra] padaryti, arba bus padaryti. Bet kokios gatvės [asfaltuojamos], sprendžia dažniausiai pati savivaldybė. Ten, kur yra aiškumas, konkretumas, tame Vyriausybės nutarime [...], ten ir išvardytos konkrečios [gatvės]. [...] O kur neišvardytos, savivaldybė prisiima atsakomybę, kad jos (lėšos – 15min) bus įsisavintos, o kur, kokios, patys sprendžia“, – dėstė jis.
Klausiamas, ar tokiu atveju ministerija atlieka gatvių, kurias nusprendžiama tvarkyti, kontrolę, J.Narkevičius patikino, kad taip.
„Darom kontrolę po tam tikro fakto. Jeigu yra garantavimas, kad bus padaryta ir kur padaryta, kur finansuojama, taip ir yra“, – teigė jis.
-
Papildomas finansavimas premjero gatvei – be paraiškos ir prašomos sumos
-
J.Narkevičiaus chronologija: kaip plėtojasi skandalas
-
R.Karbauskis: J.Narkevičiaus atsistatydinimas būtų mūsų visų išdavystė
-
R.Masiulis: premjerui esu sakęs, kad kol jis premjeras, jo gatvė nebus išasfaltuota
-
Premjeras sveikina VTEK sprendimą domėtis istorija dėl gatvės prie jo namų tvarkymo
Ar Susisiekimo ministerija galėjo nežinoti, kad bus asfaltuojama Upės gatvė, kurioje gyvena S.Skvernelis?
„Galėjo žinoti, galėjo nežinoti – čia yra interpretacija. Yra savivaldybės poreikis [...]. O kam jie skirs, galima taip, galima tai [gatvei], kitai – savivaldybė dar nebuvo priėmusi sprendimo“, – tikino J.Narkevičius.
Tačiau tai – netiesa.
Vilniaus rajono savivaldybė atnaujintą objektų, kuriems skiriamos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, sąrašą atnaujino spalio 25 dieną. Jame atsirado 1,6 kilometro ilgio Upės gatvės atkarpa.
Prieš tai spalio 22 dieną Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst kreipėsi į Susisiekimo ministeriją dėl papildomo finansavimo kelių tvarkymui. Tiesa, dokumente nebuvo nurodyta nei konkretaus objekto, nei konkrečios prašomos skirti sumos, anksčiau rašė BNS.
Vyriausybė sprendimą skirti 300 tūkst. eurų Vilniaus rajono savivaldybės gatvėms, iš kurių 299,9 tūkst. atiteko S.Skvernelio gatvei asfaltuoti, priėmė spalio 30-ąją.
J.Narkevičius nekomentavo, kodėl Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybėms šiemet rudenį skirta gerokai daugiau lėšų kelių tvarkymui, nei kitoms tautinių mažumų gausiai gyvenamoms savivaldybėms, rašo BNS.
„Buvo svarstoma, kur galėjo būti dar kartą įsisavinti (pinigai – BNS), jei savivaldybės galėjo įsisavinti, tai buvo siūloma...“, – trečiadienį žurnalistams sakė J.Narkevičius, paklaustas, kodėl Vilniaus ir Trakų rajonai buvo išskirti iš kitų savivaldybių.
Jis nekomentavo, kodėl kitos keturios gausiai tautinių mažumų savivaldybės nebuvo informuotos apie galimybę metų pabaigoje gauti papildomai lėšų pagal 2015 metų Vyriausybės protokolą. Jis numato, kad šešioms tautinių mažumų gausiai gyvenamoms savivaldybėms keliams tvarkyti gali būti skiriama „preliminariai 10 procentų“ daugiau lėšų.
Kaip rašė BNS, tautinių mažumų gausiai gyvenamoms savivaldybėms priskiriamos šešios – Vilniaus rajono, Trakų rajono, Šalčininkų rajono, Švenčionių, Visagino, Ignalinos rajonų. Joms visoms iš Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo jau šių metų gegužę buvo atseikėta po 10 proc. didesnis finansavimas.
Tačiau dviems iš šešių savivaldybių – Vilniaus rajono ir Trakų rajono – spalio pabaigoje pagal šią 10 proc. nuostatą papildomų lėšų atriekta antrąkart, t.y. gerokai viršijant dešimties procentų ribą.
Toks sprendimas priimtas jau tuomet, kai Susisiekimo ministerijos vairą buvo perėmęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas J.Narkevičius.
„Buvo gauti šių savivaldybių administracijų prašymai skirti papildomai KPPP lėšų. Jeigu būtų gauti kitų savivaldybių prašymai skirti papildomai lėšų, joms taip pat būtų skirtos papildomos lėšos“, – teigiama Susisiekimo ministerijos atsakyme.
Tačiau kartu ministerija pripažino, kad kitos savivaldybės nežinojo apie galimybę prie jau skirtų papildomų 10 proc. gauti dar lėšų, nes nebuvo informuotos.
„Šito aš nekomentuosiu“, – trečiadienį klausiamas, kodėl nebuvo informuotos likusios savivaldybės atsakė J.Narkevičius.
Jis taip pat aiškino, kad papildomos lėšos spalio pabaigoje savivaldybėms buvo paskirstytos pagal jų teiktus poreikius, prašytas sumas ir pateiktas garantijas, kad darbai bus spėti atlikti.
Trečiadienį buvęs susisiekimo ministras R.Masiulis savo feisbuko puslapyje pasidalijo nuomone apie dabartinius Susisiekimo ministeriją purtančius skandalus dėl premjero gatvės asfaltavimo. Anot jo – susiklosčiusi situacija yra nepriimtina bei yra „didelis žingsnis atgal“.
„Nerealu, kad ministerija nežinojo apie Upės gatvės asfaltavimo sprendimą, nes rezervo lėšos yra perskirstomos su tikslu, kad būtų panaudotos iki kalendorinių metų galo. Dėl šios priežasties lėšos skiriamos tiems objektams, kuriuos savivaldybės garantuotai užbaigs iki metų galo, kompensuoti.
Ministerija, prieš pateikdama Vyriausybei tvirtinti, turi patikrinti, ar tai bus padaryta. Taip būdavo daroma visada, bent jau man esant ministru“, – dėstė jis.
R.Masiulis BNS sakė, kad kai dirbo susisiekimo ministru, žinojo apie Upės gatvę, nes „kelininkai iš karto žino, kas toje gatvėje gyvena“, bet premjeras jo esą nespaudė skirti šiam objektui lėšų.
Pats premjeras S.Skvernelis anksčiau teigė nieko nežinojęs apie sprendimą skirti lėšų gatvei, kurioje jis gyvena, asfaltuoti.
Plačiau – čia.
