Seimo LSDP frakcijoje Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujantis J.Narkevičius apsilankė prieš tai, kai antradienio vakarą valdančioji koalicija žada pateikti savo sprendimą dėl jo likimo susisiekimo ministro poste.
„Dabar mus pirmiausia domina vykdoma Lietuvos pašto pertvarka, jos pasekmės ir paslaugų gyventojams regionuose suteikimo galimybės. Gauname daug signalų, gyventojų skundų apie įvairiuose rajonuose uždaromus pašto skyrius. Norime, kad ministras paaiškintų, kaip žmonėms bus užtikrinamos paslaugos, kas laukia regionuose dirbančių pašto darbuotojų“, – sakė Seimo LSDP frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.
Tikino, kad veikia pagal skaidrumo principus
J.Narkevičius sulaukė klausimo apie galimus su jo atstovaujama partija Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) susijusių žmonių įdarbinimus jo kuruojamoje sistemoje.
Apie tai pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda.
Parlamentarė Dovilė Šakalienė klausė, ar teisingi viešoje erdvėje pateikti duomenys, kad jam pradėjus dirbti 5 giminystės ar kitais ryšiais su LLRA-KŠS susiję asmenys užėmė aukštas pareigas Lietuvos pašte.
„Ar to nelaikote nepotizmu? Ar skaidrumas visgi yra svarbus jūsų reformos principas?“ – klausė ji.
„Ne tik, kad laikau, bet manau, kad ir vykdau būtent veiklą ir su savo komanda pagal skaidrumo reikalavimus ir viešumo. Apie visas iniciatyvas ir visus mūsų veiklos rezultatus ir problemas mes viešai kalbamės“, – atsakė susisiekimo ministras.
Dėl Lietuvos pašto temos, kuri sulaukia tam tikro atgarsio ar specifinio vertinimo, anot J.Narkevičiaus, ir buvo jo apsisprendimas dėl to, kad reikėtų keisti ar papildyti požiūrį ne tik į pelno siekimą, o žmonių lūkesčių link. 
„Dabar dėl jūsų konkretaus klausimo. Jeigu jūs turite konkrečios informacijos dėl mano ar kieno nors iš mūsų, tai būtų gerai ne bendrine forma, o konkretine forma ant stalo – kokie asmenys yra priimti, ir aš jums atsakau. Nes per tuos mėnesius aš girdžiu tikrai..., – į klausimą apie galimai sistemoje įdarbintus jo atstovaujamai partijai artimus žmones kalbėjo J.Narkevičius.
Jeigu jūs turite konkrečios informacijos dėl mano ar kieno nors iš mūsų, tai būtų gerai ne bendrine forma, o konkretine forma ant stalo – kokie asmenys yra priimti, ir aš jums atsakau.
„Ministre, jeigu nėra, sakote, kad nėra, ir viskas“, – replikavo R.Budbergytė.
„Matote, sakau, kad taip nėra, – atsakė jis. – Aš nesakau, kad gal būtų blogai ar negerai, bet čia, matote, pati klausimo uždavimo esmė... Mes gi politikai, suprantame, kad galbūt ne atsakymo laukiama, o laukiama klausimą formuluojant kažkokius paviešinti teiginius, kurie neatitinka tikrovės.“
Tada jis atsigręžė į Seimo LSDP frakcijos posėdyje taip pat dalyvavusią Lietuvos pašto generalinę direktorę Astą Sungailienę.
„Gerbiamoji direktorė yra. Gali prie jūsų pasakyti, mes galime ausis, va, taip (užsidengti – red. past.), kad nematytų, ką pasakys: ar buvo nors dėl vieno kadro kalbėta, dėl priėmimo, sakysime, iš mūsų, iš mano komandos ir ar tai buvo kažkoks poveikis ir taip toliau. Gali atsakyti tiesiogiai jums, mes nežiūrime ir neklausome“, – teigė J.Narkevičius.
„Aš manau, kad iš tikrųjų galite žiūrėti ir klausyti. Aš galiu patvirtinti, kad tikrai nebuvo tokių pokalbių“, – patikino A.Sungailienė.
Aš manau, kad iš tikrųjų galite žiūrėti ir klausyti. Aš galiu patvirtinti, kad tikrai nebuvo tokių pokalbių.
Neigia, kad mažėja paslaugų prieinamumas
Seimo opozicijos lyderio Juliaus Sabatausko nuomone, pašto paslaugos kaimo gyventojams yra gerokai susiaurėjusios, lyginant su miestiečių galimybėmis.
A.Sungailienė tvirtino, kad Lietuvos laiškininko paslauga iš tiesų yra arčiau kliento. Ji aiškino, kad etatų skaičius Lietuvos pašte nemažėja tiek, kiek žmonių skaičius.
„Pabrėšiu, kad pas mus žmonių skaičius mažėja žymiai daugiau dėl tos priežasties, kad didžioji dalis darbuotojų, ypač – kaimiškose vietovėse, dirba labai mažais etatais. Kadangi mes juos aprūpiname tomis priemonėmis, kur natūralu, kiekviena priemonė skirta žmogui, o ne etatui, dėl to mes stambiname etatus ir mūsų laiškininkai dabar dirba 0,9–1 etato, t.y. visu etatu. Todėl sakyti, kad prieinamumas mažėja, netikslu tuo aspektu. Laiškininkai kaip aptarnauja, taip aptarnauja tas apylinkes kiekvieną dieną, kaip ir turi, pagal keliamus reikalavimus“, – komentavo Lietuvos pašto vadovė.
Laiškininkai kaip aptarnauja, taip aptarnauja tas apylinkes kiekvieną dieną, kaip ir turi, pagal keliamus reikalavimus.
R.Budbergytė klausė apie paštininkų darbo laiką: apskaitą, deramą apmokėjimą ir kitus aspektus.
Susisiekimo ministras sakė, kad bendrai lėšų, skiriamų paštininkams, daugėja. Jis minėjo, kad auga jų atlyginimai.
J.Narkevičius pabrėžė, kad paštininkų profsąjunga siekia, kad laiškininkai dirbtų ne šešias, o penkias dienas per savaitę. Jis tikino, kad su profsąjunga pasirašyta kolektyvinė sutartis, su darbuotojais bendradarbiaujama glaudžiau.
J.Narkevičius pasakojo ir apie planus dėl Lietuvos pašto centrinių pastatų Kaune ir Klaipėdoje. Dėl jų pardavimo aukcionai buvo sustabdyti.
Vilniaus centrinio pašto pastato aukcionas jau įvyko. Už jį pasiūlyta 11,22 mln. eurų.
Pasak J.Narkevičiaus, dėl Kauno ir Klaipėdos centrinių pašto pastatų yra suformuota tarpžinybinė grupė, turimas įveiklinimo planas, pagal kurį dirbama, pritraukiama bendruomenė.
„Kad siūlytų galimybes, studijas, ką tose patalpose, ypatingai – Kauno mieste, galima būtų padaryti. Tai – iššūkis gana rimtas. Todėl, kad, viena vertus, išlaikyti paštui ekonomiškai tai yra nenaudinga, nes vien užkonservavimas kainuoja. Tam, kad tie pastatai būtų įveiklinti, vėlgi, reikia tam tikrų lėšų. Kitaip kalbant, mes galvojame, kad tai ne vien tik pašto reikalas, jog būtų išsaugota vertybinė dalis. Ir tai yra procesas, bet mes tą procesą dabar realizuojame“, – aiškino J.Narkevičius.
Pasakojo apie darbus
J.Narkevičius aiškino, kad pradėjęs eiti darbą ėmė analizuoti sistemą, ar nebus nuskriausti žmonės. Pelno siekimas Lietuvos pašte, anot jo, svarbus aspektas, bet jis esą neturėtų būti žmonių sąskaita.
Jis minėjo, kad buvo daug susitikimų su Lietuvos pašto vadovybe, darbuotojais. Ministras aiškino, kad permainos reikalingos.
Pavyzdžiui, kai kurių pašto skyrių patalpos yra gėdingos savo išvaizda, į jas investuoti nebeapsimoka, reikia ieškoti alternatyvų.
Esą yra teritorinių Lietuvos pašto skyrių, kurių gal ir neapsimokėtų išlaikyti, bet yra „vertybinių dalykų“.
Tarkime, skyrius Šiluvoje. Čia esą buvo rastas kompromisinis variantas, tenkinantis ir bendrovę, ir vietos bendruomenę.
Aktuali tema yra ir paštininkų saugumas. Nors dabar jie yra aprūpinami ir drabužiais, planešetėmis, transportu, paštininkų saugumas esą vis dar spręstinas klausimas.
Tarkime, žibintuvėlį, balionėlį jie turi, bet nuo šunų, pasak J.Narkevičiaus, nėra apsaugoti.
Pagal nustatytą Lietuvos pašto įveiklinimo planą, svarbu, kad būtų prisitaikoma prie žmonių lūkesčių. J.Narkevičius minėjo, kad kalbant apie šitą reformą reikia ieškoti sutarimo.
Klausant susisiekimo ministro, R.Budbergytei susidarė nuomonė, kad galbūt būtų prasminga turėti mišrią sistemą, kai mobilus paštininkas pasiteisina tolimose vietovėse, o mažesniuose miesteliuose laiškininkams būtų galima pasinaudoti bendruomeninėmis arba kitokiomis patalpomis.
J.Narkevičius sakė nemanantis, kad reikia atsisakyti mobilaus paštininko modelio, kuris pradėtas 2017 metais. Tačiau tai esą tobulinta sistema.
Esą su buvusia Lietuvos pašto valdyba nesutarta, nes manoma, kad galbūt įmonės pelnai galėtų būti mažesni, bet veikla labiau pateisinanti visuomenės lūkesčius.
Pasak J.Narkevičiaus, ketinama tobulinti sistemą, kad pašto paslaugų prieinamumas būtų geresnis.
