„Svarstant Baltarusijos klausimą ar kitus klausimus, susijusius su rytų Europos, rytų kaimynystės šalimis, labai dažnai yra atsižvelgiama ir klausoma, ką sako artimiausi kaimynai. Tai manau, kad šitų keturių valstybių (Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos – red.) pozicija bus girdima ir išgirsta ir tikrai bus į ją atsižvelgta“, – LRT radijui sakė Užsienio reikalų ministerijos Strateginio planavimo grupės patarėja, buvusi Lietuvos ambasadorė ES Jovita Neliupšienė.
Pasak jos, svarbu ir tai, kad panašios pozicijos laikosi ir Šiaurės šalys, Vokietija, Vyšegrado valstybės.
„Dažniausiai didžiausia diskusija vyksta apie tai, kokios priemonės ir kokio griežtumo sankcijos turėtų būti“, – sakė J.Neliupšienė.
Jos teigimu ES gali daryti politinį spaudimą Baltarusijai, taikyti sankcijas. Šiuo metu pirmiausia svarstomos asmeninės sankcijos atsakingiems asmenims.
Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sakė palaikantis sprendimą taikyti sankcijas „režimo tarnams“.
„Sankcijos, jos taikytinos režimo tarnams – būtinai taikytinos režimo tarnams, įskaitant patį „batką“. Jokių vizų į Lietuvą, jokių verslų. Kiti verslai turi liautis tarnauti režimui arba jie yra režimo verslai“, – LRT sakė jis.
Europos Sąjungos reakciją jis vadino vangia ir pabrėžė, kad svarbu ne tik nuversti Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, bet ir pasiekti, jog Baltarusijoje įvyktų realūs pokyčiai.
„Bręsta jų politinis susipratimas ir jie pradeda kalbėti apie pokyčius, apie reformas, apie valstybės ateitį, kokia yra tos valstybės ateitis“, – kalbėjo V.Landsbergis.
„Jeigu ji bus be A.Lukašenkos, bet su visais lukašenkininkais, tai čia jokio skirtumo nebus“, – pridūrė jis.
Per nuotolinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą ketinama apsikeisti nuomonėmis ir vertinimais dėl įvykių Baltarusijoje, bus aptariamas galimų sankcijų klausimas.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketina ES lyderius paraginti susitarti dėl būtinybės užtikrinti taikų valdžios perdavimą Baltarusijoje dialogo būdu bei surengti naujus sąžiningus bei demokratiškus rinkimus.
Prieš tai G.Nausėda konferenciniu skambučiu kalbėsis su Šiaurės ir Baltijos šalių vadovais.
Išvakarėse G.Nausėda būsimas pozicijas aptarė su Vokietijos kanclere Angela Merkel.
Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos parlamentai bei šalių vadovai smerkia rinkimų klastojimą Baltarusijoje, smurtą prieš protestuotojus bei pabrėžia palaikantys sankcijas Minsko režimui, atsakingam už šiuos veiksmus.
Baltarusijos valdžiai paskelbus, kad A.Lukašenka per prezidento rinkimus surinko 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai, šalyje kilo ir iki šiol tęsiasi tūkstantiniai protestai. Jie malšinami smurtu – sulaikyta apie 7 tūkst. žmonių, sulaikytieji praneša apie kankinimus sulaikymo įstaigose.