„Pranešu, jog atsistatydinu iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pareigų ir stabdau savo narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje. Šį sprendimą priėmiau atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją, kuri užkerta kelią man tinkamai atlikti savo pareigas šioje tarnyboje bei gali paralyžiuoti visos institucijos darbą“, – pirmadienį išplatintame pranešime sako J.Pagojus.
Jis pranešime taip pat dėkojo savo rėmėjams ir partijos bičiuliams, kurie juo pasitikėjo.
Praėjusią savaitę prezidentė pritarė paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio teiktai buvusio teisingumo viceministro J.Pagojaus kandidatūrai į teisingumo ministrus. Paskelbus iki tol neviešintą informaciją, jog pernai jis policijos pareigūnams ikliuvo vairavęs neblaivus – jam nustatyta 0,67 promilės girtumas – socialdemokratų teiktas kandidatas į ministrus pranešė atsisakantis posto būsimoje Vyriausybėje. Ši istorija buvo nuslėpta nuo visuomenės.
Tiek premjeras, tiek prezidentė teigė pritarę J.Pagojaus kandidatūrai, nes procedūrų metu neturėję išsamios informacijos apie visas šios istorijos aplinkybes.
Apie tai J.Pagojus pranešė po susitikimo su paskirtuoju premjeru S.Skverneliu. Tiek premjeras, tiek prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė pritarę J.Pagojaus kandidatūrai, nes procedūrų metu neturėję išsamios informacijos apie visas šios istorijos aplinkybes. Policijai įkliuvęs J.Pagojus vyko tikrintis kraujo, jo tyrimas parodė nulines promiles. Tuo remdamasis politikas ginčijo alkotesterio parodymus teisme, tačiau dviejų instancijų teismai argumentus atmetė nurodydami, kad tyrimas atliktas pažeidžiant procedūras.
Socialdemokratų vadovybė teigė nežinojusi apie partiečio prasižengimą – partijos lyderis laikinasis premjeras Algirdas Butkevičius paaiškėjus aplinkybėms pareiškė, kad J.Pagojus neturėtų užimti ir VVTAT direktoriaus pareigų. Opoziciniai konservatoriai taip pat buvo kreipęsi į prokurorus dėl J.Pagojaus skyrimo tarnybos vadovu teigdami, kad konkurso sąlygos galėjo būti sukurtos siekiant sumažinti konkurenciją J.Pagojui ir užtikrinti jam darbo vietą po spalį vyksiančių rinkimų į Seimą. Teisingumo ministerija teigė, kad konkursas vyko skaidriai, jame dalyvavo šeši asmenys.
28-erių J.Pagojus 2012–2014 metais dirbo J.Bernatonio patarėju, teisingumo viceministro pareigas ėjo nuo 2014 metų. 2016 metų vasarą jis laimėjo konkursą tapti VVTAT direktoriumi.
Prašymą patenkino
Pirmadienį teisingumo ministras J.Bernatonis patenkino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktoriaus J.Pagojaus prašymą atleisti jį iš Tarnybos vadovo pareigų.
Tarnybai laikinai vadovaus VVTAT direktoriaus pavaduotoja Neringa Baronienė. Šias pareigas ji eis tol, kol įstatymų nustatyta tvarka nebus paskirtas naujas VVTAT vadovas.
J.Bernatonis apie J.Pagojų: gaila, kad jaunas žmogus turi palikti tarnybą
Laikinasis teisingumo ministras J.Bernatonis sako apgailestaujantis, kad jaunas žmogus turi palikti tarnybą.
„Aš gavau pareiškimą šiandien ryte dėl jo atsistatydinimo ir šiuo metu sprendžiu tą klausimą. Aš manau, kad taip“, – BNS pirmadienio rytą sakė laikinasis ministras, paklaustas ar tenkins prašymą.
„Kai kalbėjomės, jis motyvavo, kad jam bus sunku dirbti, kad tai gali pakenkti pačiai tarnybai, tarnyba yra svarbi. Gaila, kad jaunas žmogus turi palikti tarnybą, žinoma, gaila, bet aš manau, kad jaunas žmogus su jo gabumais tikrai susiras darbą Lietuvoje“, – apie buvusį savo patarėją ir teisingumo viceministrą kalbėjo J.Bernatonis.
J.Bernatonis sako vadovavęsis įstatymais ir abejoja, ar etikos sargai imsis jo klausimo.
Socialdemokratų pirmininkas laikinasis premjeras A.Butkevičius J.Pagojaus istorijoje kritikavo ir J.Bernatonį, kuris žinojo apie tuometinio viceministro prasižengimą, bet neinformavo partijos vadovų. A.Butkevičius J.Bernatonio veiksmuose teigė įžvelgiantis „didelę grėsmę partijos reputacijai“ ir žadėjo, jog tai vertins partijos Etikos komisija.
Tuo metu J.Bernatonis sako vadovavęsis įstatymais ir abejoja, ar etikos sargai imsis šio klausimo.
„Aš manau, kad ta kritika visiška nepagrįsta ir nemanau, kad toks svarstymas bus. O jei ir bus svarstymas, bus išdėstyti visi argumentai“, – teigė J.Bernatonis.
„Elgiausi pagal galiojančius teisės aktus – kiek informacijos buvo galima suteikti, tiek ir suteikiau. Dėl paties įvykio – jis nebuvo slepiamas, buvo viešas, teismo procesai irgi buvo vieši, tiesiog žiniasklaida nesidomėjo tais klausimais“, – aiškino laikinasis ministras.
