Politikas nurodo, kurį straipsnį reikėtų taikyti
Policijos vadovui išsiųstame rašte, kurį paviešino savo paskyroje „Facebook“, J.Razma rašo:
„Sausio 13 Nepriklausomybės aikštėje Laisvės gynėjų pagerbimo oficialiame valstybiniame renginyje valanda vėliau numatyto mitingo dalyviai ir kiti asmenys garsiais šūksniais, įvairiomis stiprius garsus skleidžiančiomis priemonėmis trikdė minėtą valstybinį renginį, pasisakančių valstybės vadovų ir kitų dalyvių kalbų buvo beveik neįmanoma girdėti. Tačiau triukšmadariai nesulaukė jokių perspėjimų, visuomenei susidarė įspūdis, kad tokia veika pagal galiojančius teisės aktus yra nebaudžiama.
Bet ar tikrai taip? Mano nuomone, išspręsti asmenų, kurie tyčia trikdo viešąją rimtį renginių metu, atsakomybės klausimą visiškai pakanka dabartinio ANK 488 straipsnio nuostatų. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar nėra suformavęs ANK 488 taikymo praktikos, tačiau tokią praktiką yra suformavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N 575 -1235/2012 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, jog pagal anksčiau galiojusio kodekso atitikmenį – ATPK 183 straipsnį atsakomybę užtraukia ne tik šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, bet ir grojimas kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį.
Taigi, akivaizdu, kad triukšmaujantiems asmenims, o ypač valstybinių renginių metu, vadovaujantis dabartiniu teisiniu reguliavimu gali būti surašyti administracinių nusižengimų protokolai ir jų pagrindu skirtos baudos. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis bent vieno asmens.
Todėl tikiuosi, kad esant panašioms situacijoms ateityje policija imsis aktyvesnių veiksmų užtikrinant, kad nebūtų trikdoma viešoji rimtis valstybinių renginių metu ir už viešosios rimties trikdymą atsakingiems asmenims būtų surašyti ANK protokolai ir skirtos nuobaudos“.
R.Požėla: policija pradėjo 10 teisenų
Per Sausio 13-osios minėjimą Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje susirinkę keli šimtai protestuotojų nušvilpė kalbas sakiusias Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, premjerę Ingridą Šimonytę ir net Laisvės premijos laureatę vienuolę Bernadetą Mališkaitę.
Protestuotojų minia, sakant iškilmingas kalbas, pūtė dūdas, skandavo „gėda“, „Seimą lauk“.
Po renginio policija pranešė, kad Sausio 13-osios minėjime pažeidimų neužfiksuota.
„Laisvės gynėjų dienos minėjimas praėjo ramiai, pažeidimų nebuvo užfiksuota, sulaikytų asmenų nėra“, – BNS sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė spaudai Julija Samorokovskaja.
Jos teigimu, renginio metu dirbo sustiprintos policijos pajėgos, dalis teritorijos buvo aptverta, kad protestuotojai negalėtų priartėti prie Seimo pastato.
Nepriklausomybės aikštės prieigose, policijos duomenimis, per Laisvės gynėjų dienos minėjimą buvo susirinkę apie 2,5 tūkst. žmonių.
Tačiau vėliau policija, įvertinusi visą medžiagą, pradėjo administracinių 10 teisenų.
Šešios administracinės teisenos pradėtos dėl susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimų (ANK 494 str.), 4 – dėl viešosios rimties trikdymo (ANK 488 str.).
Protesto organizatoriui, neužtikrinusiam renginio metu Susirinkimų įstatymo normų laikymosi – numatyto renginio dalyvių atstumo nuo Seimo rūmų laikymosi, taip pat dorovės, geros moralės ir etikos normų laikymosi, pradėta administracinė teisena pagal ANK 494 str.
Apie tai Seimo vicepirmininką J.Razmą informavo policijos vadovas R.Požėla, parašęs jam atsakomąjį laišką.
„Informuoju, kad policija yra pradėjusi 10 teisenų dėl Susirinkimų įstatymo galimo pažeidimo ir viešosios rimties trikdymo. Vykstant masiniams renginiams užkardyti tokio pobūdžio veikas taktiniu požiūriu kyla papildomos galimos grėsmės viešajai tvarkai, kai vykdomi galimi pažeidimai dėl aktyvių policijos intervencinių veiksmų gali peraugti į masinio pobūdžio neramumus, riaušes, o tai ypač yra jautru vykstant valstybiniams renginiams, kuriuose dalyvauja vaikai, pagyvenę žmonės, šalies vadovai bei užsienio diplomatai, svečiai.
Todėl policija kiekvienu atveju pasirenka individualų veikimo metodą siekiant teisėtomis priemonėmis užkardyti galimus teisės pažeidimus ir (arba) pradėti teisenas juos padariusiems asmenims. Ateityje policija imsis visų teisėtų ir leistinų taktiškai įvertintų priemonių siekiant užtikrinti viešąją tvarką bei patraukti atsakomybėn galimus pažeidėjus“, – atsakė J.Razmai R.Požėla.
Apgailestavo dėl „pavienių išsišokimų“
Mitingą prie Seimo Sausio 13-ąją organizavusio Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius tuomet teigė, kad žmonės į Nepriklausomybės aikštę sausio 13-ąją atvyko išreikšti protestą „prieš privalomą testavimą darbuotojų lėšomis, galimybių pasą“, reikalavo atstatydinti Vyriausybę.
Po kelių dienų Lietuvos šeimų sąjūdis pareiškė apgailestaujantis dėl „pavienių nepagarbių išsišokimų“ per Laisvės gynėjų dienos minėjimą prie Seimo kalbant Laisvės premijos laureatei Bernadetai Mališkaitei. Anot Lietuvos šeimų sąjūdžio, „neigiama reakcija buvo skirta ne Laisvės gynėjams ar sausio 13-sios įvykiams, o politikams“.
