„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2022 03 30 /11:02

J.Šiugždinienė: „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje dalyvaus 54 iš 60 savivaldybių

„Tūkstantmečio mokyklų“ programoje dalyvaus 54 iš 60 savivaldybių, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Jurgita Šiugždinienė
Jurgita Šiugždinienė / Teodoro Biliūno / BNS nuotr.

„Programos startas stipriai viršijo mūsų lūkesčius, net 54 savivaldybės pasakė: taip, mes dalyvausime programoje. Tai reiškia, kad savivaldybių tarybos priėmė sprendimus dalyvauti programoje“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministrė.

Anot jos, programa paskatino daugelį savivaldybių „priimti sprendimus, kuriuos jie dažnai atidėliojo“.

Europos Komisija (EK) programai skirs 210 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo plano lėšų.

Pagrindiniai keliami kriterijai programoje – savivaldybėje turi būti bent trys mokyklos, kuriose mokosi daugiau nei 200 vaikų, o iš viso moksleivių skaičius turi siekti bent tūkstantį. Šių kriterijų neatitinkančios savivaldybės teikdamos paraišką gali kooperuotis su gretimomis.

Kiek mokyklų dalyvaus programoje, kol kas nėra žinoma – anksčiau ministerija svarstė, jog pirmuoju etapu galėtų įsitraukti iki 150 įstaigų.

Įstaigų „lubų“ nenustatys

Ministrės patarėja Agnė Andriuškevičienė tvirtino, jog savivaldybių buvo prašoma programai numatyti bent tris mokyklas, kiek jų gali būti daugiausiai, nenustatyta.

„Lubų nenustatinėjome sąmoningai, nes situacija savivaldybėse yra labai skirtinga, tinklas labai skirtingas, negalime kalbėti apie kažkokį bendrą šabloninį sprendimą. Investicijos turės būti pagrįstos, susijusios su keturiomis strateginėmis temomis: įtrauktis, lyderystė, STEAM ugdymas ir kultūrinis ugdymas“, – akcentavo ji.

J.Šiugždinienė pabrėžė, kad EK skirdama lėšas kelia ir tikslus – turi gerėti mokinių pasiekimai, mokytojų darbo sąlygos, turi būti užtikrintos sąlygos moksleiviams pasirinkti dalykus.

„Programa leis visokeriopai atnaujinti mokyklas, pakelti ugdymo kokybę, mokytojo kompetencijas, pritaikyti mokyklas įvairių poreikių vaikams. Ji padės siekti pagrindinio tikslo: nesvarbu, kur vaikas gyvena, kokia jo šeimos socialinė aplinka, jis turi visas galimybes mokytis geroje, šiuolaikinėje mokykloje“, – sakė ministrė.

Programa leis visokeriopai atnaujinti mokyklas, pakelti ugdymo kokybę, mokytojo kompetenciją.

Minėtus 210 mln. eurų žadama investuoti į mokyklų vadovų ir mokytojų kompetencijų stiprinimą, pirkti įrangą, mokymo priemones, atnaujinti arba sukurti naują infrastruktūrą, pritraukti daugiau veiklų mokyklose ir mokėti atlyginimus jas vykdantiems specialistams, išplėsti moksleivių pavėžėjimo paslaugas ir pan.

Dalyvauti galės visos savivaldybės

A.Andriuškevičienė teigia, kad „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje dalyvauti dėl to, jog turi mažiau nei 200 mokinių, negali Neringos savivaldybė, apie dalyvavimą nepranešė ir Kalvarijos, Pagėgių, Rietavo, taip pat Mažeikių ir Trakų rajonų savivaldybės. Pastaroji dar žada sprendimą priimti ketvirtadienį.

„Ko gero, Trakų rajoną bus galima išbraukti iš to sąrašo“, – patikino J.Šiugždinienė.

Ji pridūrė, kad Neringos savivaldybė gali dalyvauti kitose ministerijos numatytose programose ir gauti papildomų lėšų.

Kooperuotis galvoja Prienų rajono ir Birštono, Lazdijų rajono ir Druskininkų, Visagino ir Ignalinos rajono, Kazlų rūdos ir Kauno rajono savivaldybės.

123RF.com nuotr./Mokykla
123RF.com nuotr./Mokykla

Anot A.Andriuškevičienės, programa bus įgyvendinama dviem srautais, pradedant nuo labiau pasiruošusių savivaldybių – maždaug su puse visų, pareiškusių norą dalyvauti.

„Svarbu pasakyti, kad programa nėra konkursinė – visos nusprendusios programoje dalyvauti savivaldybės galės tai padaryti, jų dalyvavimui numatytos lėšos“, – sakė patarėja.

Ji priminė, kad savivaldybės turėjo pateikti ir planus „dėl mokyklų stiprinimo“. Tam dažnu atveju būtina ir tinklo pertvarka, kurią bendruomenės sutinka nevienodai, dalis jų priešinasi mokyklų jungimui.

Programa nėra skirta „sienoms“

A.Andriuškevičienės teigimu, balandį toliau vyks savivaldybių pateiktų dokumentų, švietimo situacijos analizė, konsultacijos ir kiti susitikimai su savivaldybėmis, galimais paslaugų tiekėjais, bus rengiami individualaus darbo su savivaldybėmis grafikai pažangos ir investiciniams planams ruošti. Vasarą tikimasi turėti pirmąsias sutartis su mokyklomis, o realias veiklas mokyklose pradėti nuo rugsėjo.

Ministerijos atstovai akcentuoja, kad programa iš esmės skirta esamų mokyklų ugdymo kokybės gerinimui, bet ne naujoms „sienoms“, nors su didmiesčių savivaldybėmis dar bus kalbamasi ir apie galima naujų įstaigų statybą.

„Ši programa ir nėra skirta sienoms, nors joje yra galimybė ir naujai statybai, jei ji argumentuota ir pagrįsta. Tai turbūt kalbame apie didmiesčius, nes kituose regionuose nefiksuojame problemos, kad yra poreikis naujiems statiniams“, – sakė A.Andriuškevičienė.

„Norisi paneigti mitą, kad tūkstantmečio mokyklos bus elitinės, atskiros, tvoromis aptvertos mokyklos. Taip tikrai nebus – mes stiprinsime jau veikiančias mokyklas, per jas stiprindami visą savivaldybės švietimo tinklą“, – pridūrė ji.

Tikslas – stambinti mokyklas

Ministerijos atstovai pabrėžia, kad sukurta infrastruktūra ir kitomis galimybėmis galės naudotis visos aplinkinės mokyklos bei tikina, kad mažesnės nei 200 moksleivių mokyklos dėl to nenukentės.

Vis dėlto J.Šiugždinienė pabrėžia, kad Lietuvos mokyklos, palyginus su vidutinėmis Europos Sąjungos mokyklomis, yra labai mažos, o EK rekomenduoja jas stambinti.

„Ir mes žinome tikrai ne vieną atvejį, kuomet investuojama į mažą mokyklą ir ji netikėtai užsidaro dėl mažo mokinių skaičiaus. Europos Komisija vengia tokių dalykų, ji nori matyti savo investiciją į ateitį (...), yra rekomendacija, kad mokyklos turi stambėti, kuri Lietuvai teikiama jau dešimtmečius“, – kalbėjo J.Šiugždinienė.

Savivaldybės, kuriose mokosi 10-15 tūkst. moksleivių, galės pretenduoti į maždaug 5,5 mln. eurų krepšelį. Iš viso programos biudžete numatyta 210 mln. eurų.

Jei įstaigos neįgyvendins užsibrėžtų tikslų, numatyta galimybė mažinti finansavimą iki 10 procentų.

Ministerijos atstovai sako, kad „nebaus“ savivaldybių, kuriose, pavyzdžiui, jau pradėjus dalyvavimą programoje ir gavus lėšas moksleivių skaičius nebesieks 1000, tačiau mokykloms bus privaloma išlaikyti bent 200 moksleivių.

„Mokyklose mokinių skaičius tikrai neturėtų keistis, nes tai yra būtinoji sąlyga mokyklai dalyvauti programoje. Tai reiškia, kad projekto įgyvendinimo metu savivaldybės mokyklose neturėtų mokytis mažiau nei 200 mokinių“, – sakė A.Andriuškevičienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs