„Jeigu pažiūrėtumėme į žemėlapį, NATO buvimo prasme tai visiškai keičia geografiją“, – Lietuvos žurnalistams nuotolinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė J.Stoltenbergas.
„Švedijai ir Suomijai esant NATO narėmis, dabar mums bus kur kas lengviau veikti, stiprinti pajėgas, ginti (sąjungininkes – BNS) ir užtikrinti judėjimą ore ir jūroje“, – pridūrė jis.
Taip NATO vadovas kalbėjo paklaustas, ar Švedijos ir Suomijos narystė NATO sprendžia iššūkį dėl Rusijos Kaliningrado srityje vystytų vadinamųjų A2/AD (angl. „Anti-access/Area denial“) priemonių, skirtų neleisti priešo pajėgoms veikti tam tikroje teritorijoje.
Dėl šių Rusijos pajėgumų Aljansas susirūpino po Krymo aneksijos 2014 metais.
Pareigūnai baiminosi, kad konflikto atveju užėmus Suvalkų koridorių – vienintelį Baltijos šalis ir sąjungininkus siejantį sausumos ruožą Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, besiribojantį su Rusija ir Baltarusija – pajėgumai Kaliningrade neleistų į regioną atvykti NATO pastiprinimui.
Pasak J.Stoltenbergo, reaguodama į grėsmę nuo to laikotarpio NATO dislokavo daugiau pajėgumų pačiose Baltijos šalyse, treniravosi ginti Suvalkų koridorių.
Jo teigimu, su Baltijos jūra besiribojančios NATO valstybės investuoja į modernius penktosios kartos naikintuvus.
„Tai irgi leidžia saugoti Baltijos jūrą, jeigu to reikėtų“, – kalbėjo NATO vadovas.
Suomija NATO nare tapo balandį, Švedijos narystės kol kas neratifikavo Turkija ir Vengrija.
