„Kadangi dėl mūsų geografinės padėties esame pasienyje, neretai tas srautas, objektyviai įvairių bandymų eina per Baltijos valstybes, dėl to papildomos priemonės (...) – tiek sudaryti galimybes bausti juridinius asmenis, kurie pažeidinėtų sankcijų režimus, tiek galimybė konfiskuoti (...) gabenamas prekes – tikrai veiktų kaip papildoma atgrasymo priemonė“, – žurnalistams trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė viceministras.
Anot jo, sankcijos yra kaip „judantis taikinys“, nuolat atsiranda naujų bandymų jas apeiti ir kuriamos įvairios schemos, dėl to reikia būti pasiruošusiems tobulinti tiek įstatyminę bazę, tiek atgrasymo priemones.
„Manau, daugelis priemonių – tiek baudos, tiek viešumas, tiek reputacija – viskas komplekse sudaro galimybes tam tikro tinklo tokius pažeidimus užkardyti“, – sakė J.Survila.
Reaguodama į tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai apėjimo atvejus Vyriausybė trečiadienį pritarė kelių įstatymų pakeitimams ir siūlo Seimui griežtinti atsakomybę už pažeidimus.
Tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo projekte siūloma numatyti konkrečias baudas už pažeidimus. Bauda įmonėms turėtų būti ne mažesnė nei 10 tūkst. eurų ir galėtų siekti 50–100 proc. prekių vertės. Bendrovei per metus pakartotinai pažeidus sankcijas, o prekių vertei viršijus 100 tūkst. eurų, siūloma skirti iki 5 proc. metinių pajamų baudą, bet ne mažesnę nei prekių vertė ir ne mažesnę kaip 20 tūkst. eurų.
Jei sankcijų pažeidimo dalykas nėra prekės, paslaugos arba lėšos, siūloma skirti 20-50 tūkst. eurų baudą. Prekės taip pat galėtų būti konfiskuotos.
Taip pat siūloma Baudžiamajame ir Administracinių nusižengimų kodeksuose numatyti atsakomybę ir už ribojamųjų priemonių, nustatytų reaguojant į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, pažeidimus.
Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas už tarptautinių sankcijų pažeidimus numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų, arba baudą nuo 200 iki 6 tūkst. eurų.
Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ su partneriais anksčiau paskelbė, kad tiek vilkikais, tiek traukiniais per Lietuvą gabenamas karbamidas, kurio gamintojui „Grodno Azot“ taikomos ES sankcijos, tačiau trąšoms jos netaikomos, o sankcijų apėjimo schemoje dalyvauja kitos Baltarusijos bei Lietuvos įmonės.
Klaipėdos prokuratūra ir muitinė sausio 13 dieną pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimos karbamido trąšų kontrabandos. Teigiama, kad ji sustabdyta, tačiau bandymų vežti įvairias kitas sankcionuojamas prekes per Lietuvą vis dar esama.
