„Lyg ir žingsnis atgal“, – teigė ji antradienį Žinių radijui komentuodama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą pertvarką dėl privalomo mokinių pasiekimų vertinimo.
„Numatyta, kad pagrindinį išsilavinimą įgijęs asmuo, jeigu pasiekia patenkinamą lygį, gali tęsti vidurinį ugdymą gimnazijoje, jei pasiekia vadinamąjį slenkstinį lygį, jam bus garantuojamas vidurinis ugdymas su profesinio mokymo programa. Čia, sakyčiau, esminis pokytis, kuris mums kelia nerimą“, – tvirtino patarėja.
Pasak jos, dėl šio siūlymo Prezidentūra mato labai daug rizikų.
„Mano požiūriu, tai socialiai neteisingas ėjimas. (...) turime nemažai tyrimų, kurie parodo, kad mokinių pasiekimai koreliuoja su mokinio socialiniu, ekonominiu, kultūriniu kontekstu. Su tuo, kokioje aplinkoje jis gyvena ir auga“, – teigė J.Urbanovič.
Anot jos, nauja tvarka lemtų, kad didelė dalis jaunuolių iš kaimiškų vietovių negalėtų rinktis, kur mokytis, o privalėtų įgyti profesinį išsilavinimą.
Patarėja pabrėžė, jog dabartinis profesinių mokyklų tinklas neužtikrina nei prieinamumo, nei ugdymo kokybės.
Jos duomenimis, 11-oje savivaldybių nėra nė vieno profesinio mokymo įstaigos filialo, apie 30 savivaldybių veikia du tokie filialai.
„Tai reiškia, kad pasiūlymų spektro neturime. (...) Taip pat reikia atkreipti į vidurinio ugdymo kokybę profesinėse mokyklose. Nukreipiame į prastesnę kokybę ir uždedame, kad dar turi mokykis profesijos“, – kalbėjo prezidento patarėja.
Nukreipiame į prastesnę kokybę ir uždedame, kad dar turi mokykis profesijos.
Jos teigimu, šis ministerijos siūlymas taip pat kenkia profesinio mokymo įstaigų prestižui, mat nepažangius moksleivius nukreipiant į profesines mokyklas, pasakoma, kad šios ugdymo įstaigos skirtos tik silpniausiems mokiniams.
„Bet juk norime stiprinti profesinio mokymo įvaizdį, prestižą, populiarumą. Juoba, kad žinome, jog ir profesinio mokymo įstaigose reikia ir stipresnių mokinių. Pavyzdžiui, inžinerijos pramonei. Padarome tą srautą nepatraukliu stipresniems mokiniams“, – tvirtino J.Urbanovič.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad įgyvendinus ministerijos sumanymą, kai kuriose savivaldybėse gimnazijoms gali pritrūkti mokinių.
Lapkričio viduryje Seimas po pateikimo yra pritaręs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtoms Švietimo įstatymo pataisoms, kad pasiekimų patikrinimai mokyklose taptų privalomi ketvirtokams ir aštuntokams, o dešimtokams nuo 2025 metų būtų įvestas slenkstis. Nebeliktų patikrinimo šeštoje klasėje.
Šiuo metu nacionaliniai ugdymo pasiekimų patikrinimai rengiami ketvirtų, šeštų ir aštuntų klasių moksleiviams, tačiau jie nėra privalomi. Paprastai juose dalyvauja apie 96 proc. šalies bendrojo ugdymo įstaigų mokinių.
Pagal naujas pataisas, dešimtokai pagrindinį išsilavinimą įgytų ne tik baigę pagrindinio ugdymo programą, bet ir išlaikę pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) patenkinamais pažymiais, tai yra bent keturiais balais.
Ši nuostata būtų pradėta taikyti 2025 metais baigiantiems dešimtąją mokyklos – antrąją gimnazijos klasę, taigi pakeitimai būtų aktualūs jau dabartiniams aštuntokams.
Nepasiekus žemiausio lygmens, mokiniai turėtų galimybę sustiprinti žinias ir perlaikyti PUPP dar tais pačiais mokslo metais.
Mokiniams taip pat galėtų būti siūloma kartoti dešimtos ar antros gimnazijos klasės kursą gimnazijoje arba profesinėje mokykloje ar atskirai mokytis konkretaus dalyko ir taip pasirengti pasiekimų patikrinimui kitais metais.
